Ar mokysimės rusų kalbos?

Vargu ar bereikia kam nors aiškinti, kad kalba – ne tik puiki bendravimo priemonė, bet ji yra ir tautų sambūvio, geopolitinio stabilumo bei – nevengsiu šio pompastišku tapusio žodžio – taikos pasaulyje garantas. Šiaip jau kalba, kokia ji bebūtų, nėra politinių žaidimų instrumentas. Bet laikai keičiasi, o ir istoriniu aspektu Lietuva yra patyrusi, ką reiškia jos polonizavimas, rusifikavimas, o naujausiais amžiais – ir „suanglėjimas“.

Bet pribręsta metas, kai agresoriaus ir okupanto kalba tampa balastu tautos vystymesi, pažangos stabdžiu ir net grėsme nacionaliniam saugumui. Būsiu atviras ir pasakysiu: pastaruoju metu mane erzina gatvėje nugirsta rusų kalba, ypač kai joje pastebi dominavimo, kažkokių pretenzijų ir netolerancijos natas. Tiesa, mano priglausta ukrainiečių pabėgėlių šeima kitaip bendrauti negali, nes vienas kito nesuprastume, tad atsiprašę mes vartojame „didžiojo brolio“ kalbą…

Kodėl taip iš tolo pradėjau? Todėl kad žmogiškąja prasme kalbos ignoravimas, neigimas ar draudimas yra subtilus dalykas, paliečiantis pagrindines žmogaus teises ir laisves. Todėl pastaruoju metu kilęs vajus siaurinti rusų kalbos vartojimą ir mokymąsi sulaukia vis daugiau nuomonių sankirtų.

Rusijos naujienų agentūra RIA Novosti trykšta džiaugsmu, paskelbusi, kad „Lietuva nutarė neatsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose“. Esą Lietuvos valdžia atsisakė sekti Latvijos pavydžiu, kur rusų kalbos mokymas mokyklose draudžiamas. Apie šį sprendimą neva pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Dainoras Lukas.

Pasirodo, rusų propagandistai norima pateikė už esama. Gruodžio 4 d. atsidaręs LRT interneto svetainę randu to paties patarėjo komunikacijos klausimais interviu LRT radijui, kuriame su žiburiu ieškau ir nerandu apsisprendimo Lietuvos mokyklose neatsisakyti mokyti rusų kalbos. Dar daugiau: Rusijos naujienų agentūra meluoja, kad latviai ją nutarę uždrausti. Pasirodo, Latvijos švietimo ministerija lapkričio pabaigoje dar tik pranešusi, kad greitu metu planuoja pristatyti naujas taisykles, kurios nuo 2026–2027 mokslo metų visose šalies mokyklose įvestų vienos iš oficialių ES kalbų, kaip antrosios užsienio kalbos, pamokas. Tai reikš, anot Latvijos visuomeninio transliuotojo LSM, kad veikiausiai rusų kalbos pamokų mokyklose visai neliks. Lietuva neseks Latvijos pavyzdžiu, tvirtina patarėjas.

Bet šias juodąsias skaldytojiškas rusų propagandistų technologijas palikime nuošaly.

Tiesa, kad po Rusijos karo Ukrainoje (turimi galvoje ne šie, o 2014-ieji metai) posovietinėse šalyse sustiprėjo diskusijos dėl rusų ir kitų užsienio kalbų mokymosi mokyklose. Nekeista, kaip pabrėžė D. Lukas, jei anksčiau rusų, kaip antrąją užsienio kalbą, rinkdavosi vis mažesnis procentas šeštokų, tai šįmet pastebimas drastiškas jų sumažėjimas – rusų kalbą rinkosi beveik devyniais procentais mažiau Lietuvos šeštokų. Ministrės patarėjas pastebi ir rusų pedagogikos studijų populiarumo sumažėjimą.

Statistiniai duomenys tokie: Lietuvoje antros užsienio kalbos pradedama mokytis nuo šeštos klasės, ir pats kursas yra privalomas bent penkerius metus iki 10 klasės. Dar pernai rusų kalbos, kaip antrosios, mokėsi 77 proc. visų šalies mokinių. Per septynerius metus šis skaičius sumažėjo 4 proc., tai yra, nuo 81 proc. O štai vien pernai rusų kalbą pasirinkusių šeštokų dalis sumažėjo 8,6 proc. Taigi, šiemet rusų kalbą pasirinko mokytis jau tik 68 proc. šeštokų. Tai yra beveik 9 proc. mažiau, nei jų mokėsi iki šiol.

Pasak ministerijos atstovo, Lietuvos moksleiviai dažniausiai turi galimybę antrąją užsienio kalbą rinktis iš trijų užsienio kalbų: rusų, vokiečių ir prancūzų. „Rusų kalbos populiarumas mūsų šalies mokyklose natūraliai mažėja, – pastebi patarėjas. – Po truputį natūraliai mažėja ir rusų kalbos mokytojų. Būtent rusų kalbos mokytojai yra vyriausi tarp visų kitų dalykų pedagogų. Šiuo metu turime 800 rusų kalbos mokytojų, 299 vokiečių kalbos ir 120 prancūzų kalbos mokytojų, kurie dirba mokyklose. Reikia pastebėti, kad rusų kalbos mokytojų ir ruošiama yra vis mažiau: šiais metais į rusų kalbos pedagogiką studijuoti įstojo tik devyni studentai.“

Jis dar kartą pabrėžė: aiškaus sprendimo, kad mokyklose visiškai nebeliks rusų kalbos, šiuo metu nėra. Mokytis ar nesimokyti, nuspręsti paliekama moksleiviams ir jų tėvams. Tad rusų kalba savaime po truputį nyksta. Ir čia kalta ne Lietuva ar Latvija. Manoma, kad nuo kitų mokslo metų pradžios greičiausiai šeštokų, kurie rinksis rusų kalbą, sumažės dar 15-20 procentų. Taip kažkada buvusi populiari ir prievartinė Lietuvos okupanto kalba įgauna vis daugiau tamsių spalvų ir vis dažniau tapatinama su agresyvia Rusijos politika. Vadinasi, Maskvai lieti krokodilo ašaras tėra veidmainingas bejėgiškumo ir savo ideologinės negalios demonstravimas.

Pabaigai – dėmesio vertas portale Peticijos.lt paskelbtas kreipimasis į visus šalies žmones (kalba netaisyta):

“Mes, Lietuvos piliečiai, turime labai gražią kalbą ir kultūrą. Didžią istoriją ir nuo rusijos gniaužtų atsigaunančią valstybę. Ši tauta atnešė alkoholizmą, sakydama, kad girtą liaudį lengviau valdyti. Į mūsų kalbą įskiepijo savo “žargoną” . Atnešė ir naujus papročius, tokius, kaip “muša, nes myli”.

Šiandien mūsų vaikai mato kiekvieną rusijos ėjimą prieš Ukrainą. Žino apie teroristinius išpuolius ir masiškai pralietą nekaltų žmonių kraują… Deja, daugumai iš mūsų tai mažai ką reiškią.

Nuskambėjus pirmąjam skambučiui, moksleiviai sugrįš į klases ir į rusų kalbos pamokas.Jiems sakys, kad “rusija – didi šalis, turinti gražią kalbą ir įdomią kultūrą. Šiek tiek nedorą praeitį, bet juk kiekviena tauta turi savo minusų”

Bet mes kalbame ne tik apie praeitį, mus, kaip Lietuvos piliečius, jaudina tai, kas vyksta dabar, ir tai, kas bus rytoj. Nežinome ko tikėtis, esant rusijos kaimynais. Visas pasaulis bijo karo, o grėsmė priklauso nuo vienos valstybės rankų.

Mūsų atžaloms rusų kalba nėra vienintelis susisiekimo būdas. Šiomis dienomis vyrauja anglų kalba. Ji – pagrindinė. Daugiau negu pusėje šalies mokyklų nėra pasirinkimo tarp trečiųjų kalbų. O moksleiviai retai kada išreiškia savo nuomonę.

ŽMONĖS, NELIKITE ABEJINGI. PASIRAŠYKITE ŠITĄ PETICIJĄ NE DĖL MANĘS AR SAVĘS. PADARYKITE TAI DĖL SAVO VALSTYBĖS, DĖL SAVO TAUTOS. PADARYKIME TAI VISI: VARDAN GERESNIO RYTOJAUS.“