Nužudę Putiną Rusijos nepakeisi
Žiniasklaidoje seniai šmėsčioja teroristinio kvapelio prisisunkęs klausimas: kaip likviduoti Putiną? Prisipažinsiu, kad kone kiekvienam ukrainiečių kovą palaikančiam kirba tokia idėja, kurios rezultatas būtų gana pažangus: karas Ukrainoje baigtųsi… Apie tai rašau tariamąja nuosaka, nes šis sumanymas ne tik fantastinis, bet ir paikas. Su Kremliaus valdovo baigtimi karas nesibaigtų.
Ukrainos, o pavymui ir Lietuvos politologai nesiliauja svarstyti Putino sunaikinimo variantų. Antai, rugpjūtį buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Viktoras Jagunas siūlė pasitelkti dronus. Jis pateikia pavyzdžių. Štai 2020 m. Amerikos CŽA dronais susprogdino dvi mašinas, kurios išvažiavo iš Bagdado oro uosto ir vienoje jų buvo Irano generolas Kasemas Suleimanis, kaltas dėl amerikiečių žudynių Artimuosiuose Rytuose. 2022 m. rugpjūtį JAV skraidyklės atakavo Al Qaedos lyderio Aimano az Zavachirio būstinę Kabule. Galima prisiminti ir ankstesnių teroristinių organizacijų vadeivų likvidavimo operacijas.
Minėtas ekspertas tikina, kad teoriškai Amerikos specialiosios tarnybos gali susidoroti su Putinu. Šiais laikais tam priemonių yra. Tačiau, pirma, oro gynybos sistemos, ypač nešiojamos, bei radarų sistema tokiai atakai gali sutrukdyti. Antra, Putinas retai rodosi viešumoje, tupi gerai apsaugotuose bunkeriuose, o gal ir naudojasi antrininkais. Šiek tiek apie tai.
Neverbalinės komunikacijos ekspertas psichologas Valentinas Kimas sako, kad antrininko idėja įgyvendinama sunkiai, bet nėra neįmanoma. Iš esmės tai būtų mirtininkas – ne šiaip sau fiziškai panašus į „originalą“, bet ir dvasiškai pasiruošęs žūti, o jo artimieji nieko apie tai nenutuoktų… Ukrainos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas tikina, kad Putinas aktyviai naudojasi antrininkais. Diktatorius rimtai serga. Per televiziją jį rodė iki 2010 metų, o tas, kurį matome viešumoje dabar, yra visai kitas asmuo. Nors, kaip rašo K. Budanovas, gerai įsižiūrėjus, jų skirtingos formos ausys, tačiau eilinis žiūrovas į tai nekreipia dėmesio…
Realiausia versija, kurią iškėlė Ukrainos karinės žvalgybos konsultantas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Ivanas Stupakas, – tai pačios Rusijos specialiųjų tarnybų veiksmai likviduojant Putiną. Bet jos jų imsis tik tuomet, kai diktatorius trukdys jų aplinkai kaupti turtus ir laisvai gyventi. „Anksčiau šie valdininkai galėjo laisvai nuskristi atostogų į Nicą, lošti kazino Monake, švaistytis pinigais Maldyvuose. Dabar to nėra: pinigų pilni maišai, o leisti jų nėra kur. Ir kai ši padėtis taps kritiška, generolai priims ryžtingą sprendimą“, – rašė portale Unian.net šis konsultantas. I. Stupakas priduria, kad Rusijoje niekas netikėjo, kad karas tiek užsitęs, o rusų vaikinai į jį bus metami kaip patrankų mėsa. Putinas gynybos ministrą Šoigu laiko tik tam, kad laikui atėjus ant jo būtų galima suversti visą atsakomybę. Netiesa, kad ministrą jis jau buvo beveik nušalinęs, nes puikiai žino, jog atėjęs naujas pavaldinys gali kariuomenę išvesti į Raudonąją aikštę, ir tuomet diktatoriaus dainelė bus sudainuota…
Kiti ekspertai mano, kad Rusijos FST gali žiūrėti pro pirštus, kai Vakarų specialiosios tarnybos rengia operaciją, panašią į Osamos bin Ladeno likvidavimą. Šis scenarijus tiktų Rusijos elitui – generolams ir oligarchams.
Bet galų gale iškyla kitas klausimas: pašalinus Putiną, ar Rusijoje neatsiras dar baisesnis tironas? Kol jis valo antro rato savo klerkų aplinką, pirmasis žiedas dar tyli. Iš jo Putinas žadėjo pasirinkti įpėdinį dar iki savo 70-ojo gimtadienio – spalio 7-osios. Bet karas įstrigo, ukrainiečiai sėkmingai priešinasi, Vakarai nesiliauja jiems tiekti ginklus ir remti lėšomis. Nepavykus pagąsdinti branduoliniu ginklu, Šoigu ir Lavrovo skambučiai Vakarų lyderiams – tai paieška kelių, kaip greičiau užbaigti „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje. (Pastebėjote, rusų žiniasklaidoje šis terminas vartojamas vis rečiau?). Tikėtina, kad nepavykus ir šiai diplomatinei operacijai, o Kinijai, Turkijai, Indijai ar Venesuelai vis labiau nusisukant nuo Maskvos, Putinas pats pasiūlys naują savo įpėdinį – gal Prigožiną, gal Kadyrovą, gal Patruševą…
Nors maištas Kremliuje mažai tikėtinas, tačiau kai kurie ekspertai įsitikinę, kad Rusija nenutolo nuo tų laikų, kai perversmų keliu į valdžią ateidavo kitas tironas. Taip carai šalino vienas kitą, taip buvo išžudyta paskutinio imperatoriaus šeima, nuo pasikėsinimų mirė Leninas, apnuodytas sunegalavo ir kojas pakratė Stalinas, tučtuojau sušaudytas Berija, garsiai nuverstas Chruščiovas, neįgaliojo vaidmeniu Peterburgo žvalgybininkams neįtiko Jelcinas…
O kuo Putinas kitoks? Štai slapta susės koks naujasis Gelbėjimo komitetas ir paskelbs: uždėkite antrankius Putinui, nes jis atvedė šalį į bankrotą. Neįtikinama? Kol Rusijoje revoliucija „iš apačios“ mažai tikėtina, opozicija nerodo gyvybės ženklų, prisitaikėliška arba išdraskyta, eilinis dvaro perversmas visai įmanomas. Be kraujo, žudynių ir aukų. Su baltomis pirštinėmis.
Tad nereikia svaičioti, kad Putino pašalinimas išorės jėgų paslaugomis yra tinkamiausias būdas ką nors pakeisti Rusijoje.