Apie duoną, nemeilę ir šautuvą

Duona… Iki šiol negaliu pamiršti jos kvapo. Mama iš vakaro užmaišo nedidelį kubiliuką, o ryte tešla jau veržiasi per jo kraštus. Tėvas iškūrena senovinę krosnį, o aš skubu rinkti klevo lapų. Ant jų gula meilių mamos rankų išglostyti ornamentu padabinti kepaliukai, kurie ant ližės pašaunami į šlapia šluota iššluotą krosnį. Prieš Kalėdas ar Velykas kepdavo ir pyragą bei ragaišį. Karštus kepalus sudeda ant lovos, užkloja didžiuliu drobiniu rankšluosčiu, kad pamažu atvėstų ir – šiukštu vaikams prie jų prisiliesti. Užtat vėliau trapaus pyrago riekė su pienu tirpsta burnoj, o troboj dar ilgai tvyro šventas ir jaukus duonos kvapas…

Kodėl šiandien panirau į šiuos vaikystės prisiminimus? Ne, duonos dabar netrūksta, nors ji, žinoma, jau ne tokia gardi ir garbinama, o ir jos kaina grynai pinigine išraiška nuolat auga. Ją prisiminiau tuomet, kai pagalvojau, jog Rusijos karas Ukrainoje iš skurdžiausių pasaulio šalių atėmė ir tą menką duonos trupinėlį: Ukrainos uostų blokada uždarė grūdų išvežimo maršrutus. Vietoj duonos kvapo – degėsių tvaikas ir bado šmėkla.

Milijonai žmonių mirs, jei artimiausiais mėnesiais šie uostai nebus atblokuoti, pareiškė Jungtinių Tautų Pasaulinės maisto programos (WFP) vadovas Davidas Beasley’us. Pagal šią programą humanitariniams tiekimams iš Ukrainos buvo nuperkama pusė jos eksportuojamų grūdų, kurie gali pamaitinti 125 mln. žmonių 80-yje skurdžiausių šalių. Ši šalis yra šešta ar septinta pasaulyje pagal grūdų eksportą po JAV, Europos Sąjungos, Rusijos, Kinijos, Indijos, Kanados ir Australijos ir tenkina apie 10 proc. pasaulinio jų poreikio. Ukrainos grūdai maitino apie 400 mln. žmonių. Pernai pasaulyje badavo 193 mln. žmonių, šiemet – jau 276 mln. Karas nutraukė ukrainietiškų kviečių, rugių, kukurūzų, saulėgražų eksportą jūra, o jų atsargos turėjo pamaitinti dešimtis milijonų žmonių, daugiausiai Afrikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, kitose vargingiausiose pasaulio dalyse. Šiuo metu Ukrainos uostuose užblokuota apie 4,5 mln. tonų grūdų, elevatoriuose dūla apie 22 mln. t, tad jų kaina pasaulyje šiemet išaugo dvigubai, o kviečių atsargų įvairiose šalyse tėra dešimčiai savaičių.

Rusų okupantai išgrobstė milijonus tonų grudų ir begalę žemės ūkio technikos. Naujienų agentūra TASS gegužės 30 d. išdidžiai pranešė, kad Chersono sritis pradėjo praėjusių metų derliaus eksportą į Rusiją… Vogtų Ukrainos grūdų pripildyti rusų laivai pastebėti Viduržemio jūroje, iš kur per Siriją jie keliauja kitas Artimųjų Rytų šalis. Ukrainiečių ūkiai nusiaubti, saugyklos sunaikintos. Karas sutrukdė sėją: geriausiu atveju bus užsėta du trečdaliai dirbamos žemės, o daug kur ūkininkai negali dirbti minų ir nesprogusių bombų nusėtose žemėse.

Grūdų karą prieš pasaulį Rusija pradėjo užgrobusi Gyvačių salą, kai karo laivai užblokavo Odesos ir kitus uostus, gi jų akvatoriją buvo užminavę ukrainiečiai, užkirtę kelią rusų išsilaipinimui. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino V. Putiną atverti kelius Ukrainos grūdų eksportui, nes “netiekiant maisto produktų iš Rusijos ir trąšų iš Baltarusijos mes negalėsim išspręsti pasaulinės maisto krizės”. Bet, žinoma, jo raginimas liko tik šauksmas tyruose.

Rusija griebėsi šantažo. Praėjusį ketvirtadienį V. Putinas Italijos premjerui pareiškė, kad Rusija atblokuos Ukrainos uostus, jei Vakarai panaikins sankcijas Rusijai. Kai kuriuos šis planas tenkina. Antai, Afrikos Sąjungos vadovas, Senegalo prezidentas Macky Sallas penktadienį po derybų su Rusijos prezidentu V. Putinu dėl maisto stygiaus pareiškė jaučiasi „nuramintas“. Varganos šalies ir nedaug turtingesnio žemyno vadovas laiko V. Putiną “įsipareigojusiu ir suvokiančiu, kad ši krizė ir sankcijos kelia rimtų problemų silpnoms ekonomikoms, pavyzdžiui, Afrikos”. O štai skurdi, priėjimo prie jūros neturinti valstybė Centrinėje Afrikoje Čadas ketvirtadienį paskelbė „maisto nepaprastąją padėtį“ ir paragino tarptautinę bendruomenę padėti.

Maskva greitai atsilieps į tokius šūksnius ir nusiųs keletą maišų, greičiausių pavogtų iš Ukrainos grūdų ar kukurūzų.

Ką ten afrikiečiai, jei didžiosiose Vakarų valstybėse pasigirsta balsų, kad jau dabar reikia versti Kijevą sėsti už derybų stalo ir skelbti paliaubas, kad tik visiems būtų ramiau. Štai CNN pranešė, kad jau keletas savaičių vyksta JAV, ES ir Didžiosios Britanijos atstovų susitikimai, kuriuose tariamasi dėl Italijos plano pradėti derybas, bet Ukraina juose nedalyvauja, nes pagrindinė Kijevo sąlyga deryboms – Rusijos atsitraukimas iš okupuotų teritorijų – Vakarams tampa nesvarbi.

Grūdų išvežimo iš Ukrainos problema irgi gali prisidėti prie šio suokalbio. Pranešama, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę panaikinti sankcijas Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimui, siekdama užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą, nerizikuojant jūrine konfrontacija su Rusija.

Kaip viskas lengva, jeigu užmiršime, nuo ko kenčia Ukraina. O tas duonos kvapas, patirtas vaikystėje, mus perskrodžia lyg kaltė, kad vieni gyvena sočiai, kiti badauja ir renka nuo turtingųjų stalo tik trupinius. Tada mes jau neklausiame, kas kaltas. Kalti – mes.

Leave a Reply