Odė dronui ir vidiniam grožiui

Sodai alma žiedų varške, saldžiai svaigina jų aromatas, kažkur link užpelkijusio ežerėlio skardžiai klykauja gervės. Kuo ne rojus? Lyg tyčia rašant šias eilutes pageidavimuose Virgilijus Noreika dainuoja jautrųjį „Švelnumą“.

Bet kasdienybė interneto pastangomis iškart gražina į realybę: Ukrainoje karas. Jis nenuščiūva nė dienai, nė valandai. Nors Vilnių nuo Donecko skiria apie 1400 km, bet dažnas lietuvis kiekviena savo kūno ląstele jaučia ukrainiečių tragediją, dėl kurios kalta svetimų žemių ištroškusi Rusija su savo satelitais.

O jeigu jauti, tai ir padedi. Jeigu pasklaidytum vien tik į sąšlavyną panašius socialinius tinklus, tai pasibaisėtum: kokių ten pamazgų neaptiksi… Tačiau lyg pavasario žiedas iš to bjauraus nuomonių raizgalyno iškyla taurus siekis pagelbėti tautai, kuri taip kenčia nuo agresoriaus. Ir čia aš nesusilaikysiu neminėjęs kai kurių vardų, kurie daugiausiai asmenine iniciatyva pagal savo jėgas organizuoja pagalbą ukrainiečiams arba patys skiria jiems savo lėšų. Ir tegul tai bus lašas jūroje, palyginus su ta armada, kuri dabar niokoja Ukrainos žemę, bet vis dėl to…

Pikti liežuviai plaka „Laisvės TV“ ir jos lyderį žurnalistą Andrių Tapiną, kuris šeštadienio vakarą patyrė dar ir asmeninę tragediją: mirė jo tėtis, žinomas žurnalistas, rašytojas ir mano buvęs dėstytojas Vilniaus universitete. Prieš tai kolega išgirdo ir puikią žinią: jo iniciatyva paskelbtoje akcijoje šeštadienį jau buvo surinkta 5,56 mln. eurų pirkti turkų gaminamam dronui „Bayraktar“, kuris bus skirtas kovojančiai Ukrainai ir kurio kaip velnias kryžiaus bijo rusai. „Dabar jau mes tikrai galime švęsti“, – tiesioginėje TV transliacijoje sakė akcijos iniciatorius A. Tapinas. Kaip tik tuo metu nutildytame telefone pasirodė baisi žinutė apie Tėvo mirtį…

Kol kas santūriai karą Ukrainoje stebinti Turkija neatsisako prekybos savo ginklais. Bepilotis dronas „Bayraktar TB2“ (tiurkų kalba – „vėliavnešys“) gali pakelti iki 650 kg svorį ir pakilti net į beveik 7 km aukštį. Jo veikimo nuotolis iki 150 km nuo valdymo įrenginio, maksimalus greitis iki 220 km per valandą, o kartu gali nešti apie 38 kg sveriančias tolimojo nuotolio raketas „oras – žemė“ arba lazeriu nutaikomas keturias didelio tikslumo bombas.

Kaip rašo JAV portalas Jamestown.org, dar 2019 m. sausį Ukraina užsakė nuo 2014 m. gaminamų 12 dronų už 69 mln. dolerių. Kontraktas buvo suderintas per Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vizitą į Turkiją 2018 m. lapkritį. Kadangi Ukrainos kovinių lėktuvų parkas nuo seno gana apleistas, o karo veiksmai Donbase vyksta nuo 2014 – ųjų, Kijevas nusprendė pasikliauti turkų gaminamais dronais.

Pirmoji Europos Sąjungoje prieš metus tokius šešis orlaivius įsigijo Lenkija, o neseniai Latvijos gynybos ministras užsiminė, kad netrukus gali pasekti lenkų pavyzdžiu. Gi ukrainiečiai pirmieji Rytų Europoje juos naudoja karo veiksmuose. Beje, pernai grupė JAV Kongreso atstovų spaudė valstybės sekretorių Anthony Blinkeną sustabdyti eksporto licencijas JAV technologijoms – kurios, jų teigimu, galiojo ir Turkijos bendrovės dronams. Tačiau jų reikalavimus pavyko apeiti.

Turkų sukurtas dronas taip įsitvirtino ukrainiečių informacinėje erdvėje, kad, kaip savo „Telegram“ kanale nurodė Kijevo meras Vitalijus Kličko, Kijevo zoologijos sode gimusiam lemūro jaunikliui net buvo suteiktas Bayraktaro vardas. Taip pat visame pasaulyje skamba Ukrainos kario Taraso Borovoko sukurta daina, skirta šiai kovinei oro mašinai, gaminami marškinėliai, pliušiniai suvenyrai ir kita atributika. Dabar „Bayraktar“ modeliuką prekybos centre galima nusipirkti už keliasdešimt eurų.

Taigi, penkių milijonų eurų vertės užsakymas bus perduotas Krašto apsaugos ministerijai, kurios atstovai šią savaitę vyks į Turkiją derėtis ir pasirašyti ketinimų protokolo. Pinigus rinko toli gražu ne turtuoliai. Aukojančiųjų buvo išties daug – prie akcijos prisijungė ir žinomi šalies žmonės, įmonės, verslai. Tiesa, pasitaikė ir išties širdis sudrebinusių istorijų, kelios jų netruko apskrieti socialinius tinklus. Antai, kažkokia save „baba“ vadinusi moteris skyrė 500 eurų, aštuonmetis Herkus iš savo santaupų – 460. Štai skaitau apie kito kolegos poelgį: Lietuvos žurnalistų sąjungos Petro Babicko premija apdovanotas Rytis Zemkauskas premiją taip pat skyrė kovojančiai Ukrainai.

Taigi, nustokime urgzti, teisti, rodyti savo menkumą, lyg kokie nupušę ir realybės jausmą praradę politikai iš sočios, visko pertekusios tūlo Henry Kissingerio aplinkos ar Vokietijos bei Prancūzijos valdančiųjų aukštumų. Jei ne rojaus, tai bent ramios taikos sąlygas padėkime kurti ne tik sau, bet kenčiančiai tautai. Čia bus mūsų vienybė, susitelkimas ir vidinis grožis.

1 Comment

  1. Laima Uzkurniene

    Valgysiu duona su druska ir vandeniu (kaip mano A-A mociute sakydavo), bet brudas mano zeme nevaikcsios ir mano draugu zemes neters, savo slyksciais kerziniais batais netryps mano namu. Man 83 metai, bet negaliu skaityt tokiu komentaru verkslenanciu “poniuciu”: Vaje kainos kyla, vaje viskas brangsta…..Gedykites Zmones badauja, vaikai be vandens ir oro rusiuose dusta, o jus gyvendami siltai ir ramiai asarojat. Kaip negeda As praeita kara menkai prisimenu, bet pokario rusisku komunistu skriaudas jau prisimenu, uztai dabar kiek galiu tiek remiu Ukraina. Man svarbu, kad tik mano maza pudelyte Nika butu soti, o as zmogus nenumirsiu Sekmes brangieji neabejingi Ukrainos skausmui. Telaimina jus Auksciausias!!!

Comments are closed.