Jo laukia Hagos tribunolas

Ir vėl godojame tas pačias godas: kas galėjo pagalvoti, kad XXI amžiuje vidury Europos pasaulio išpuoselėtas diktatorius ryšis tiesioginei agresijai prieš savo tikėjimo ir etninius brolius? Ne, nepasimokyta nei iš prieškario, nei iš 2008 m. karo Kaukaze, nei iš 2014 m. Krymo aneksijos, nei iš pietryčių Ukrainos atplėšimo.

Rusija, kurios istorijos vadovėliuose buvo teigiama, kad ji visada kariavo „teisingą“ gynybinį karą, dabar tapo brutalia užpuolike. Bet spalį 70-metį ant ukrainiečių lavonų švęsiantis Vladimiras Putinas į tas istorijos pamokas tik nusispjauna.

V.Putinas iš tikrųjų primena Staliną ir Hitlerį kartu sudėjus, o kai kas į šią draugiją prideda ir kruviną khmerų lyderį Pol Potą, dar vieną kitą sveiką protą praradusį tironą.

Kokia jų baigtis, ar prisimenate? Napoleonas (tikrasis vardas Napoléon Bonaparte), save vadinęs Napoleonu I-uoju, 1812 m. nusiaubęs pusę Europos, per liepsnojančią Lietuvą patraukęs į Maskvą, bet po metų visiškai sutriuškintas ir apskuręs grįžęs į Prancūziją, neteko imperatoriaus posto, buvo ištremtas į Elbos salą, o pralaimėjęs britams Vaterlo mūšį – į šv. Elenos salą. Mirė tremtyje 1821 m. gegužės 5 d., manoma, britų nunuodytas arsenu. Būta ir kitų versijų: imperatorius mirė nuo skrandžio vėžio ar kasdien daromų klizmų sukeltų viduriavimų… Šiaip ar taip, ta žūtis buvo neimperatoriška…

Apie Adolfą Hitlerį žinome dar daugiau, nes daugelis mūsų amžininkų yra patyrę jo apetitus. Vokietijos kancleris, garsėjęs savo antisemitizmu ir arijų išaukštinimu, kaltinamas milijonų europiečių žūtimi, gyvenimą baigė tragiškai – tik ką susituokęs su Eva Braun, visai besibaigiant karui nusišovė, jo lavonas buvo sudegintas. Sąmokslo teoretikai dar tvirtino, kad jis povandeniniu laivu pabėgęs ar į Lotynų Ameriką, ar į Antarktidą…

Jo prieškarinis bičiulis Josifas Stalinas (Džiugašvilis), 26-rius metus buvęs vienvaldžiu sovietų lyderiu, buvo uolus genocido vykdytojas. Tai, kad jis nebuvo patrauktas atsakomybėn kaip didžiausias visų laikų nusikaltėlis, jį išgelbėjo tik netikėta mirtis 74-uose gyvenimo metuose. Masinės žudynės, įvairių tautų represijos, trėmimai, Europos nukariavimas (išvadavimas iš nacizmo – kažkur girdėta šiomis dienomis?) – visa tai būtų sugulę į storą kaltinamąją byla. Bet 1953 m. kovo 5 d. Kuncevo viloje. vokiečių „Die Welt“, remdamasis britų istoriko Simono Sebago Montefiorės knyga „Stalin: The Court of the Red Tsar“ („Stalinas: raudonojo caro dvaras“), 2013 m. rašė, kad Stalinas kovo 1 d. vakarą po vakarienės, prisisiurbęs gruziniško vyno, pasijuto blogai, o po trijų dienų mirė. Vėliau pasirodė tyrimų, kurie teigė, kad J. Stalino infarktą galėjo sukelti žiurkių nuodai, kuriais jis galėjo būti apnuodytas. Jo mirties slapčia geidė centro komiteto nariai Lavrentijus Berija, Nikita Chruščiovas, Georgijus Malenkovas, Nikolajus Bulganinas ir daugelis kitų, mirties valandą stovėję prie savo patrono galvūgalio ir keikę jį…

Iš naujausių laikų vertas išskirti kanibališkasis Kambodžos diktatorius Pol Potas (tikrasis vardas Saloth Sar), garsėjęs khmerų masinėmis žudynėmis. Manoma, kad 1975 m. pasibaigus Vietnamo karui ir šalyje kilus badmečiui, buvo išžudyta apie ketvirtadalis šalies žmonių, valstybės sostinės Pnompenio gyventojų skaičius dėl prievartinio iškeldinimo sumažėjo nuo 2 milijonų iki 23 tūkstančių. Iš 7,5 milijono Kambodžos gyventojų nuo represijų, bado ir ligų mirė apie 2,5 milijono žmonių. Štai kodėl jis buvo vadinamas Azijos Hitleriu. Mes pridurtume – Europos Stalinu arba šių dienų Putinu.

Taip, šis sąrašas toli gražu nebaigtas. Kraugeriški apetitai, nežabotas valdžios troškimas ir agresija, nepaisant,  kad pasibeldė modernusis XXI amžius, į šią gretą stato ir V. Putiną. Prisidengdamas iškreipta Ukrainos istorija, melu ir apgaule, liguistai suokdamas apie „narkomanus ir neonacistus“ Kijeve, jis puola savo gentainius, kelia paniką Europoje ir pasaulyje. Jo asmeniniu įsakymu žūsta šimtai žmonių, o nesuskaičiuojamas aukas ilgai minės ir Rusijos motinos. Borisas Jelcinas, kuris V. Putinui lengvabūdiškai perleido valstybės vairą 2000-ųjų išvakarėse, turbūt vartosi karste…

Nesuprantama, ko V. Putinas tikisi: kad išnaikins visą ukrainiečių tautą, užkariaus jos žemes, įsitvirtins buvusiose SSRS teritorijose, gražins imperiją ir kartu liks nenubaustas? Dar nebuvo tokio tirono, kuris vienaip ar kitaip neatsakytų už savo veiksmus.

Čia sąmoningai neminime Baltarusijos režimo vadovo Aliaksandro Lukašenkos, bet juk jis, kaip pasakytų eilinis rusas, tik slaviškojo kalėjimo „šestiorka“ (jaunimo žargonu tai – pastumdėlis, kitų išnaudojamas, niekinamas, žemiausias hierarchijoje, prasčiokas).

O V. Putinas stoja į nuožmiausių visų laikų diktatorių gretą. Bręsta jo galas. Tai tik laiko klausimas. Ar tai bus Hagos tribunolas ar kitokia baigtis – įsitikinsime dar šiemet.