Prie vaizdingų Nemuno krantų prisišliejusio mano miestelio žmonės nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karą juto vos dvi savaites – kai frontas slinko į Rytus ir kai jis nugriaudėjo į Vakarus. Tėvai sode buvo išsikasę bunkerį, kuriame su dviem mažais vaikais ir slėpėsi. Išlįsdavo tik nuščiuvus kanonadai pašerti gyvulių ar pasigaminti valgio.

Kaimo žmogui ne karas buvo baisus, net ne kraugeriais vadinti vokiečiai, o sovietinė okupacija. Likus vos savaitei iki birželio 22-osios ryto, per Lietuvą praūžė baisi trėmimų banga, kuri ilgam sunaikinio bet kokias dar egzistavusias simpatijas stalininiam režimui. Birželio sukilimo dalyvių likimas dar kartą įrodė, kad nė su vienu „išvaduotoju“ nereikia eiti obuoliauti…

Kodėl aš tai prisimenu, nors esu gimęs pokariu? Istorija nuolat revizuojama. Sovietiniuose vadovėliuose mums bruko Kremliaus tiesas, reikėjo mintinai žinoti kiekvieno SSKP suvažiavimo sprendimus, o SSRS pergalė prieš fašizmą nebuvo kvestionuojama. Kaip ir „laisvas Lietuvos įstojimas į brolišką tarybinių tautų šeimą“…

Pamenu ugningus Sąjūdžio surengtus mitingus Vingio parke, prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kai viešai buvo pasmerktas nusikalstamas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai. Pamenu ir 1989 m. gruodžio 24 d., kai džiaugsmingai sutikome SSRS liaudies deputatų suvažiavimo sprendimą, kurio 7 punkte šis paktas ir slaptieji protokolai buvo ne tik pasmerkti, bet ir pripažinti niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento.

Taip buvo atvertas tiesus kelias į okupuotų SSRS tautų apsisprendimą. Tačiau prieš 20 metų V. Putinui atėjus į valdžią, prasidėjo šių sprendimų revizija. Jau 2005 m. Rusijos URM paskelbė komentarą Vakarų valstybių raginimui teisiškai denonsuoti minėtą paktą. Kaip rašė tuometinis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, vėliau Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Maskva teigė, jog tie nutarimai buvo tik Sovietų Sąjungos vidaus aktai, neturintys tarptautinės reikšmės, be to Rusija neprivalo laikytis panaikintos valstybės teisinių normų, nors šiaip ji yra laikoma SSRS visų teisių ir įsipareigojimų perėmėja.

Toliau dar gražiau. Kremlius įsuko propagandinę mašiną, kuri ėmė gaminti istorines klišes: esą 1940 m. birželio 15 d. agresija vyko sutikus Lietuvos vadovybei, o įstojimui į SSRS buvo pritarta liepos 21-ąją išrinkto Liaudies Seimo rugpjūčio 25 d. nutarimu. Jis visiškai pamiršta, jog tie sutikimai buvo duoti po grasinančių ultimatumų, sulaužant iki tol pasirašytas taikos ir nepuolimo bei savitarpio pagalbos sutartis, o rinkimus rengiant po 130 tūkstančių okupacinės sovietų kareivių automatų vamzdžiais…

Praėjusią savaitę V. Putinas pats pasireiškė kaip istorijos revizorius. Lindėdamas savo rezidencijos bunkeryje Novo-Ogariove, į kurį galima patekti tuneliu tik apipurkštam antiseptiku, jis interviu Amerikos leidiniui „The National Interest“ ir straipsnyje laikraštyje „Rossijskaja gazeta“ gynė Stalino paktą su nacistais ir tvirtino, kad „nebuvo alternatyvos“ SSRS įsiveržimui į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 17 d., o Baltijos šalių „inkorporavimo į SSRS procesas vyko susitarimų pagrindu, pritarus išrinktosioms trijų respublikų valdžioms“. Beje, jis pasiūlė surengti naują Jaltos susitikimą, dalyvaujant penkių didžiausių valstybių vadovams, kad būtų vienąkart užbaigta su sankcijomis ir iš naujo įtakos sferomis būtų pasidalinta Europa bei pasaulis…

Kai kas tai pavadins nesveikais svaičiojimais ar nieko bendro su naujojo amžiaus realijomis neturinčiais istorijos iškraipymais. Anaiptol. Taip Rusijos vadovas siekia sutelkti aplink save radikalų branduolį ir išlikti valdžioje, patraukti pasaulio lyderių dėmesį, sumenkinti Baltijos šalių istorinę praeitį ir – kas gali paneigti – paruošti dirvą naujai agresijai prieš jas… Gruzijos, Ukrainos, Krymo precedentus jau turime.

Birželio 24-ąją virš Raudonosios aikštės vėl gaus Pergalės paradas – lyg naujo karo pradžios pranašas. Jį kaip ir kažkada Stalinas, iš tribūnos laimins pats V. Putinas, net ir per COVID-19 išlindęs iš savo bunkerio. Baisios praeities pamokyti mes nuogastaujame: ar iš Maskvo aikštės tie tankai vienąkart nenužlegės į Vakarus.