Retušavimas: kaip Stalinas pašalino Leniną…

Neįtikėtinų vasaros skaitymų rubrikoje pakalbėkime apie…retušavimą. Tai prancūzų kalbos žodis retoucher, reiškiantis „daryti retušą, padailinti, pagerinti, atnaujinti, vėl prisiliesti“. Tai nedidelė fotografų ir menininkų gudrybė, kai iš prastos kokybės ar nevykusių nuotraukų, paveikslų padaromas padailintas meno kūrinys, atitinkantis to meto poreikius ar paprasčiausią užsakymą. Dar ir šiandien sodybose ant sienų galime rasti prieškarinių nuotraukų, kuriose mūsų tėvai ar seneliai parusvintais veideliais, dailiai sušukuotais plaukais, gražiai šventiškai apsirengę…

Bet istorija žino ir daug jos klastojimo atvejų, kai nuotraukos ar piešiniai buvo atnaujinami, juos perdirbant, retušuojant, šalinant netinkamus veidus, detales, pritaikant juos to meto ideologinei tendencijai. Žinoma, čia palyginimui gerai būtų pateikti tokio retušavimo vizualius atvejus, kuo neseniai ir užsiėmė laikraštis „Komsomolskaja pravda“ savo internetinėje svetainėje http://kp.ru/photo/gallery/39901/. Straipsnio autorė Larisa Kaftan savo tyrimą pavadino „Kodėl Stalinas pašalino Leniną?“

Britų fotografas Davidas Kingas, kažkada dirbęs laikraštyje „Sunday Times“, 40 metų domėjosi Lenino ir Stalino laikų sovietine fotografija, ieškojo jų senuose leidiniuose, pas emigrantus, lygino, analizavo ir padarė išvadą, kad daugelis sovietinėje spaudoje skelbtų nuotraukų yra klastotės, iš esmės besiskiriančios nuo originalų. Surinkęs unikalią kolekciją, Maskvos GULAG istorijos muziejuje jis surengė parodą „Kaip išnyksta komisaras…“

Štai dvi V.Lenino nuotraukos. 1917 m. vasarą būsimos bolševikų revoliucijos vadas Razlive slapstėsi nuo Kerenskio laikinosios vyriausybės, kuri persekiojo apie 40 liepos pradžioje nepavykusio perversmo vadeivų. V.Leninas, apsimetęs šienpjoviu, čia atvyko liepos 10 d. ir apsigyveno šalia ginklų meistro N.Jemeljanovo namų iš šakų, žolės ir visokių atliekų pastatytoje palapinėje. Šeimininko namas buvo remontuojamas, jis pats glaudėsi tvartelyje, bet V.Leninas nenorėjo būti kartu su kitu ieškomuoju L.Kamenevu, todėl pasirinko „šalašą“ prie Razlivo ežero. Rugpjūtį orai pradėjo vėsti, prasidėjo lietūs, ir gyventi tokioje palapinėje ne per stiprios sveikatos revoliucijos vadui pasidarė netinkama. Netrukus jis kaip garvežio kūrikas buvo pergabentas į Suomiją, arčiau Petrogrado.

Taigi, „šienpjovys“ sudomino kažkokį vietos fotografą, ir jis įamžino būsimo perversmo lyderį nuotraukoje – sulysusį, išbadėjusį, it kokį valkatą. Bet po spalio revoliucijos atsirado retušuota Volodios nuotrauka: čia V.Leninas jau netgi su ševeliūra po kepure, nors ji jam nebuvo būdinga, įdegusio, pilno veido kaimietis… Toks jo atvaizdas mokykliniuose vadovėliuose atkeliavo iki šių dienų.

Tas pats triukas – su kita, viena garsiausių V.Lenino nuotraukų, kurioje jis 1920-ųjų gegužę nuo paskubomis suręstos medinės pakylos prie Didžiojo teatro Maskvoje sako kalbą miniai raudonarmiečių, susiruošusių išvykti į Ukrainą vyti J.Pilsudskio vadovaujamos lenkų kariuomenės. Nuotraukoje šalia tribūnos, ant laiptelių, aiškiai išskiriamos V.Lenino bendrininkų L.Trockio (tikroji pavardė Leiba Davidovičius Bronšteinas) ir už jo – L. Kamenevo (Levo Rozenfeldo) figūros. Kaip žinome, paskui bolševikų ir menševikų keliai išsiskyrė, o į valdžią atėjęs J.Stalinas 1927 m. L.Trockį ir L.Kamenevą išvijo iš partijos, vieną ištrėmė į Sibirą, kitą – į Kazachstaną, kol galų gale abu nužudė…

Po to abu jie išnyko iš garsiosios nuotraukos. 1933 m. dailininkas Isaakas Brodskis iš šios nuotraukos nutapė monumentalų paveikslą, kuris anais laikais buvo V.Lenino muziejaus Maskvoje ekspozicijos priekyje. Dabar ant tų laiptelių vietoj L.Trockio ir L.Kamenevo atsirado du užsieniečiai reporteriai, susidomėję klausantys V.Lenino kalbos. Pats gi oratorius laikosi ne už pakylos rąsto, o rankas, kurių vienoje gniaužia kepurę, plačiai išskėtęs, tarsi grasintų pasauliniam imperializmui.

Taip J.Stalino bendražygiai ir bendraminčiai buvo ištrinami iš tikroviškų nuotraukų. Ne tik jie. Antai, originalioje nuotraukoje J.Stalinas išeina iš RKP (bolševikų) suvažiavimo, paskubomis dėdamasis kepurę. Šalia kažkoks vyriškis rodo jam kelią, matyt, iki automobilio. Vėliau nuotrauka pasirodė viename žurnale, tačiau jau be ano vyro: matyt, atstovas iš liaudies pateko į stalininių represijų mėsmalę… Ir atvirkščiai: kai reikėdavo, „tautų vadas“ pridėdavo tą pačią liaudį.

Štai 1920 m. V.Leninas 1920 m. sako kalbą Žiemos rūmų aikštėje. Pirminėje nuotraukoje – priekyje minia žmonių, o toliau – tuščia erdvė. Kai ši nuotrauka buvo paskelbta praėjus mėnesiui po V.Lenino mirties 1924 m. sausį, ta tuščia erdvė jau buvo pripildyta tvarkingai surikiuotomis žmonių figūromis…

Ką čia kalbėti: iš stalininių laikų nuotraukų dingdavo net pats V.Leninas. Davidas Kingas surado 1919 m. bolševikų partijos suvažiavimo delegatų grupinę nuotrauką. Būtent tame suvažiavime V.Leninas pasakė savo garsiąją frazę: „Sovietinės respublikos egzistavimas šalia imperialistinių valstybių ilgam neįmanomas. Galų gale arba viena, arba kita švęs pergalę“. Fotografijoje J.Stalinas sėdi šalia V.Lenino. Iš 20 joje užfiksuotų delegatų 11 vėliau buvo sušaudyta, trys nusižudė.

Nuotraukos originalas buvo viešai paskelbtas tik 9-me dešimtmetyje. J.Stalino siautėjimo laikais iš jo buvo paliktas tik trijų – Stalino, Lenino ir Kalinino – portretas, paskui liko tik Leninas ir Stalinas (nors iki pat mirties 1946 m. M.Kalininas išvengė represijų, tik jo žmona buvo nuteista ir kalėjo 7 metus). Galų gale 1938 m. išnyko ir V.Leninas, beliko vienas „tautų vadas“…

Nėra ko stebėtis: jis iš gyvenimo ir nuotraukų ištrynė kone visus savo bendražygius. 1938 m. iš V. Lenino laikų bolševikų partijos Centro Komiteto politinio biuro narių gyvi liko tik pats J. Stalinas ir L. Trockis, gyvenęs užsienyje, persikėlęs į Meksiką, bet ir čia jį surado kerštinga J.Stalino ranka.

Amžininkai rašė, kad J.Stalinas nuo pat pradžių nemėgo V.Lenino, ypač po to, kai V.Leninas pasiūlė nušalinti J.Staliną nuo vadovavimo partijai. Buvo netgi rašoma, kad J.Stalino įsakymu V.Leninas buvo nuodijamas kartu su vaistais ir maistu. Nuodus jam esą įberdavo NKVD darbuotoja, dirbusi V.Lenino tarnaite ir slauge. Štai kodėl J.Stalinas nepakentė, kai šalia jo nuotraukose ir paveiksluose stovėdavo daugiau nuopelnų bolševikinei santvarkai turėjęs V.Leninas…

Taigi, retušavimas, pasirodo, yra galinga ideologinės kovos priemonė. Jeigu neįžvelgtume politinės potekstės, tai pritartume specialistų versijai, kad pirmoji retušuota moteris buvo legendinė Egipto grožio karalienė Nefertitė. Kaip prieš trejus metus rašė spauda, Berlyno antikinio meno instituto direktorius Alexanderis Huppertzas tvirtino, jog subtiliai iš klinties išpjautas Nifertitės veidas, rastas Egipte 1912 m., skulptoriaus buvo patobulintas, išlyginant raukšles, taisant nelygią nosį, nes tai turėjo reikšti subtilų „Nilo grožį“. Šis biustas dabar laikomas Berlyno „Altes“ muziejuje.

Bet persikelkime į Lietuvą. 1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune. Po dviejų dienų į Kauną įžygiuoja vokiečiai, o dar po dviejų „Lietūkio“ garažo kieme iki šiol nenustatyti asmenys nužudo apie 50 žydų tautybės asmenų. Kaip rašė savaitraštis „Ekstra“, į šių laikų tragedijos tyrėjų rankas pateko 17 išlikusių vokiečių kariškių darytų nuotraukų. Jos iki šiol kelia abejonių ir neišaiškina žudynių kaltininkų, nes vienos apkarpytos, kitos sujungtos, suklijuotos ar retušuotos.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos vadovas S.Žvirgždas žurnalui teigė, kad dažnai montažo būdu būdavo falsifikuojamos dokumentinės nuotraukos. Antai, sovietų valdžia klastojo nuotraukas, kuriose 1940 m. liepos mėnesį darbo žmonės neva sveikino „Liaudies seimą“ ir jo nutarimą įsijungti į SSRS sudėtį. Pokario saugumiečiai falsifikuodavo ieškomų partizanų nuotraukas.

Į klastojimo skandalą pateko ir nuotrauka, kai šarvuotis su Vilniaus meru A.Zuoku pervažiuoja ne vietoje paliktą automobilį Vilniuje Gedimino prospekte. JAV naujienų agentūra AP pranešė, kad pašalina iš savo archyvo suklastotą nuotraukos versiją, kurioje šalia mero jau nesimato kitų dviejų žmonių – švedų prodiuserių, fiksavusių įvykį nuo šarvuočio. Agentūra teigia, kad toks retušavimas „Photoshop“ būdu kenkia kompanijos patikimumui ir klaidina visuomenę. Jai pritarė ir britų naujienų agentūra „Reuters“.

Žinoma, pateikti tikrovę gražesnę – žmogiškas troškimas, atsiradęs anksčiau negu programa „Photoshop“. Prieš 5 m. leidinyje „Politologija“ Justas Šireika prisiminė George‘o Orwello antiutopinį romaną „1984“, kuriame kūrė literatūrinę komunistinės imperijos fikciją. Sovietų valdžia, rašė autorius, taip pat mėgo istorijos klastotes – ar tai būtų V.Lenino nuotrauka su N.Krupskaja, ar Raudonosios armijos karys, keliantis vėliavą virš Reichstago, ar J.Stalino pasivaikščiojimas paupiu su N.Ježovu, kurio neliko nei nuotraukoje, nei gyvenime…

 

www.DELFI.lt

1 Comment

  1. Irmantas P.

    Niu va kaip įdomu-pasirodo toji retušavimo idėja gaji jau kone nuo
    pirmojo Žmogaus atsiradimo!!!:-)

Comments are closed.