Kosmoso tyrimai: ar pasaulis apsieis be Lietuvos?

Tikriausiai ne vienam išgirdus žodį „kosmosas“ pirmiausia iškyla kosminių raketų ir palydovų, skafandrų, neaprėpiamų ir nutolusių kosmoso platybių, pirmųjų amerikiečių Astronautų žingsnių po Mėnulio dulkes vaizdai. Tai atrodo taip tolima ir mažai ką turi bendro su kasdieniu žemišku gyvenimu, kurį mokslininkai vadina kosmoso tyrimais.

Iš tikrųjų, kosmoso sektorius peržengia savo tradicines ribas, intensyviai plečiasi ir skverbiasi į praktines kasdienio žmonių gyvenimo sritis. Kosminės technologijos skatina naujų produktų ir naujų paslaugų atsiradimą, esamų technologijų tobulinimą, taip prisidėdamos ne tik prie ekonomikos ir šalių konkurencingumo didinimo, bet ir prie socialinės gerovės užtikrinimo.

Bet ir čia glaudžiai persipynusi politika, ekonomika ir „šaltojo karo“ laikų reliktas –ideologija. Pastaruosius dvejus metus siaučiant globalinei ekonomikos krizei, pagrindinės kosmoso užkariautojos JAV ir buvusios SSRS paveldėtoja Rusija nors ir apkarpė savo kosmoso tyrimo biudžetus, tačiau ir paspaudė „perkrovimo“ mygtuką bendradarbiavimo srityje.

Apkarpoma kosmoso tyrimo programa

Šių metų sausio pabaigoje JAV prezidentas Barackas Obama išsiuntė Kongresui laišką su pasiūlymais 2011 m. valstybės biudžetui. Nors naujieji finansiniai metai prasideda tiktai spalio 1 d., jau metų pradžioje Baltieji rūmai pradėjo ilgą ir dar nebaigtą svarstymo maratoną. B.Obamos administracija neslepia, kad, visuotinės krizės laikais rengiant dokumentą, buvo priimami „sunkūs sprendimai“.

Tarp tų biudžeto projekto eilučių, kurių Baltieji rūmai neketina pasigailėti, – asignavimai kosmoso tyrimo programai. B.Obama Kongresui pasiūlė tęsti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) veiklą, bet atsisakyti iki 2020 m. planuojamo dar vieno amerikiečių astronautų išsilaipinimo Mėnulyje. Kaip vasarį skelbė interneto svetainė http://www.space.com/ , astronautų skraidinimas TKS ir grįžimas į Žemės orbitą turi būti vykdomas ne Nacionalinės aeronautikos agentūros (NASA) jėgomis, o komerciniais privačių bendrovių kosminiais laivais.

Planuojama, kad „Space Shuttle“ tipo erdvėlaiviai į kosmosą pakils tik penkis kartus ir visi šiemet. Taip atsiranda rizika, kad kosmose JAV užleis vietą Rusijai (jos „Sojuz“ liks vieninteliai tokio tipo erdvėlaiviai), kinams, japonams ir kitiems, teigia kai kurie tokio projekto kritikai. Be to 75 mlrd. dolerių kainavusi TKS nebus pakankamai panaudojama, žlugs ir kosmoso tyrimo programa „Constellation“, į kurią per pastaruosius penkerius metus buvo investuota 9 mlrd. dol. Taigi, rugsėjį numatytas paskutinis iš penkių skrydžių – „“Discovery“ paleidimas.

Iš viso „Shuttle“ tipo kosminiai aparatai buvo pradėti naudoti 1981 m. ir jų pagaminti penki: „Columbia“, kuris sudegė leisdamasis 2003 m., „Challenger“, sprogęs kildamas 1986 m., ir dar likusieji trys.

Toks kosminių programų apkarpymas reiškia, kad Vašingtonas pamažu atiduoda iniciatyvą rusams, bet ne tik jiems. O kol JAV dar galutinai nenusisuko nuo Mėnulio, praėjusių metų spalį naujienų agentūros pranešė eilinę sensaciją. Unikali NASA misija jame baigėsi sėkmingai: į pietų ašigalyje esantį kraterį „Cabeus“, į kurį niekad neužsuka Saulė, iškart po čia nukritusio asteroidų bloko 2,5 km per sekundę greičiu įsirėžė JAV zondas LCROSS, kuris prieš suduždamas dar spėjo perduoti informaciją, kad Žemės palydove vis dėl to yra vandens. Galbūt jis susidaro nuo atskriejančių kometų ar ledo kondensacijos, tačiau mokslininkai jau dabar išsako nuomonę, kad „sausajame dangaus kūne“ esanti drėgmė gali reikšti ir kažkokią gyvybę…

Kosminiai aparatai LRO ir taip savo gyvenimą baigiantys zondai į kosmosą buvo išvesti 2009-ųjų birželį Amerikos raketa nešėja „Atlas-5“, kurioms savo ruožtu trečios pakopos variklius RD-180 sukonstravo Rusija. Bet taip, atrodo, baigiasi ir visa naujoji Mėnulio zondavimo programa, kurios vien aparatų kūrimui ir misijos pasirengimui buvo skirta 583 mln. dol.

Kas užims Amerikos vietą?

JAV vietą netruks užimti kiti. Turima galvoje ne tik Rusija, kurios įrengtai Tarptautinei kosmoso stočiai (TKS) lėšų davė tiek Amerika, tiek kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija. Dar tik įsisiautėjus finansų krizei, 2008-ųjų lapkritį, ES susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansavimo Europos kosmoso vystymo programai, teigdama, kad tokios investicijos į aukštąsias technologijas išjudins ekonominio sąstingio apimtas rinkas. Kaip skelbė BBC, lėšos skiriamos remti Europos kosmoso agentūros veiklą.

Europos kosmoso agentūra (ESA, European Space Agency) jungia 18 šalių: 15 ES senbuvių bei Šveicariją, Norvegiją ir Čekiją. Didžiausią finansinį indėlį į agentūros veiklą įneša Vokietija, skirdama 2,7 mlrd. eurų, ir Prancūzija – 2,3 mlrd. eurų. Nemaža lėšų dalis skirta Tarptautinės kosminės stoties projektui, kurios likimas po 2015 m. dar nėra aiškus. Pagrindinis kosminės stoties projekto iniciatorius yra JAV, kurios teigia, kad po 2015 m. gali nustoti remti šį projektą. Tuo metu olandai siekia gauti ES finansavimą kitam savo proteguojamam projektui – klimato stebėjimo palydovui. Šis palydovas (vadinamas „Tropomis“) turės stebėti troposferos lygmenį Žemės orbitoje. Tai ypač svarbu dabar, užvirus diskusijoms apie klimato kaitą ir išsiveržus Islandijos ugnikalniui.

Garsus televizijos kompanijos NBC News analitikas, 22 metus dirbęs NASA, Jamesas Obergas nurodo, kad tam tikrą karinį aspektą į kosmoso tyrimus įneša vis spartėjanti Kinijos, taip pat Taivano, Pietų Korėjos intervencija. Tačiau tebėra neaišku, kaip šią kosminę partnerystę paversti mokslo pažanga, pavyzdžiui, išvengiant klimato atšilimo padarinių.

Lietuva irgi varžosi dėl kosmoso?

Gali atrodyti juokinga, ypač šiais nepriteklių laikais, tačiau ir Lietuva turi ambicijų prisijungti prie kosmoso užkariautojų. 2007 m. ji pradėjo svarstyti galimybę įsitraukti į Europos kosmoso programos veiklą. Kaip pranešė svetainė www.mokslasplius.lt, dar 2007 m. pradžioje iš šešių šalies ministerijų atstovų buvo sukurta Kosmoso klausimų Lietuvoje koordinavimo grupė, kuri apibrėžė Lietuvos verslo ir mokslo interesus Europos kosminės veiklos srityje bei svarstė Lietuvos įsitraukimo į Europos kosminę programą poreikį ir tikslingumą. Darbo grupė numatė patikslinti Lietuvos „kosminį“ potencialą, t. y. išaiškinti visas suinteresuotas šia veikla įmones ir mokslininkų grupes, aktyviai dalyvauti rengiant Europos kosmoso politikos gaires ir Europos kosmoso programą, reguliariai informuoti Lietuvos visuomenę, politikus, akademinės bendruomenės ir verslo atstovus apie galimybes įsitraukti į šią programą, parengti Lietuvos kosmoso politikos gairių projektą, pateikti siūlymus dėl Lietuvos dalyvavimo Europos kosmoso programoje kelių ir būdų.

Jau pateikta paraiška stoti į Europos kosmoso agentūrą Kaip rugpjūčio 11 d. pranešė „Žinių ekonomikos forumo“ bei Lietuvos nacionalinės kosmoso asociacijos (ji įsteigta 2009 m. birželio 26 d., nuo liepos 7 d. tapo Lietuvos kosmoso asociacija, http://space-lt.eu/ ) leidžiamas elektroninis žurnalas „Lietuvos kosmoso sektoriaus naujienos“, 2010 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė dekretu Nr. 1K-431 įgaliojo ūkio ministrą Dainių Kreivį pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimą dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje. Įstoti į ESA yra sudėtinga ir trunka mažiausiai 8 metus. Agentūros specialistams reikia įrodyti, kad ESA nare tapti pretenduojanti šalis bus naudinga ir kad jai pakanka kompetencijos dalyvauti kosminiuose projektuose.

Galima pridurti, kad dabar Europos kosmoso agentūros nario mokestis siekia 10 mln. litų. Tokią sumą Lietuvai reikėtų mokėti tik 2019 metais, o per 2010-2011 m. tektų investuoti po du milijonus litų. Taigi, vien Lietuvos noro viešpatauti kosmoso platybėse, kai galingosios valstybės iš jų traukiasi, gali nepakakti, jeigu apskritai tokios ambicijos neatrodys apgailėtinos.

Tačiau LKA prezidentas Vidmantas Tomkus „Apžvalgai“ sakė, kad gegužės 5 d. Taline vykusi tarptautinė II-oji Baltijos šalių palydovinių ryšių konferencija, svarsčiusi palydovinės navigacijos, Žemės stebėjimo iš kosmoso bei palydovinių ryšių problemas, parodė, jos Lietuva nesivelka uodegoje. Jos indėlis, įstojus į ESA ir sujungus mokymo, mokslo institucijų, verslo, telekomunikacijų įmonių pastangas, bus juntamas pasauliniu mastu.

Skelbta: “Apžvalga”