Didžioji savaitė prasideda teroru

Didžioji savaitė Maskvoje prasidėjo tragedija: dviejų sprogimų metro metu žuvo keliasdešimt nieko dėtų žmonių. Kas treji metai šv. Velykos sutampa visose krikščioniškose konfesijose, taigi ir stačiatikiai ateinantį sekmadienį švęs Prisikėlimo šventę. Tačiau ją apkartino teroro išpuolis.

Visada, kai miršta ar žūsta žmogus, juo labiau jo gyvybę brutaliai atima kitas, yra gili tragedija, pradėta negailestinga Judo ranka. Ir jai nėra pateisinimo.

Tačiau iš šios nelaimės mes privalome pasimokyti, padaryti išvadas, suvienyti jėgas ir pasipriešinti baisiems darbams. Kad nekalbėčiau kaip koks teologas, pasakysiu tiesiai: ieškodami kaltininkų, mes privalome rasti ir priežastis, kodėl taip atsitiko, kodėl egzistuoja kerštas, prievarta, neapykanta ir t.t.

Rusijos pareigūnai iškart nurodė, kad pirmadienio teroro aktuose „pastebimas Kaukazo pėdsakas“. CNN patikslino: tai padarė čečėnai. Nors jų interneto svetainė „Kavkazcenter“ paneigė, esą Amerikos TV kompanija neturi įrodymų, nereikia būti dideliu politologu, kad suprastum, jog Rusija jaučia, iš kur jos centrą gali pasiekti kerštas. Jau surinkta ir įrodymų, kad sprogmenis nešė dvi šachinės-mirtininkės. Viena mirtininkės juosta rasta nesprogusi.

Šiuo metu Rusijoje vieši specialus ETPA atstovas Kaukazui Dickas Martis, kuris neseniai apsilankė Ingušijoje ir Čečėnijoje ir buvo įtikintas, jog Šiaurės Kaukaze pagaliau atėjo ramybė. Šį pavasarį atstovas turi parengti pranešimą ETPA sesijai. Sako, kad pranešimo projekte jau įrašytos kone paskutinių užmuštų garsių teroristų pavardės – Saido Buriatskio, Anzoro Astemirovo ir kitų. Šamilio Basajevo epocha jau toli praeityje, ir Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas visus tikina, kad Kaukaze veikia vos kokia pusantro šimto sukilėlių – dukart mažiau negu mano Rusijos vidaus reikalų ministerija. Jis dabar medžioja Doku Umarovą, kuris slapstosi vos su keletu bendrininkų. Žodžiu, norima pavaizduoti, kad regione įsiviešpatauja taika ir ramybė. Kaip teigė V.Putinas pernai balandį, sakęs, jog čečėnų pasipriešinimas galutinai palaužtas. Po plykstelėjo naujos jų atakos…

Kremliaus strategai mano, kad šie sprogimai – tai čečėnų kerštas už nužudytus jų vadeivas. Prisimenant praėjusio dešimtmečio Rusijos karus Kaukaze, taip pat netikėtą operaciją Gruzijoje, šis kerštas yra logiškas, nors nepateisinamas. Rusija pati savo imperine kolonijine politika išprovokavo žiaurų kaukaziečių atsaką, kuris tęsiasi štai jau du dešimtmečius.

Kita vertus, kaip tvirtina rusų apžvalgininkai, federaliniai pareigūnai, ypač FST vadovaujama V.Putino sukurta Valstybinė antiteroristinė komisija galėjo numatyti tokio keršto galimybę ir jai ruoštis. Interneto svetainėje Gazeta.ru rašoma, kad JAV, Didžiosios Britanijos, Ispanijos specialiosios pajėgos vadinamuose „terorizmo objektuose“ nuolat rengia pratybas jų saugumui užtikrinti, skelbia padidinto teroro pavojaus laipsnį. Šioms šalims užteko vieno išpuolio dėl karo Afganistane ir Irake, kad įvestų nuolatinę saugumo transporte kontrolę. Keliaudami mes ją patiriame – piktinamės, skundžiamės, bet kitos išeities nėra.

Po teroro aktų Maskvos metropolitene prieš 6 metus Maskvos vadovai pažadėjo jame įtaisyti sprogmenis atpažįstančius dujų analizatorius. Tokie prietaisai veikia Izraelyje. Pažadai ir liko pažadais. Milicija pasižymi tik muštynėmis su „ne slaviškos tautybės asmenimis“, o miestiečiai didesnio saugumo nepatiria. Jokių pamokų J.Lužkovas ir jo globėjai Kremliuje neišmoko po „Nord Osto“, Beslano, namų sprogdinimų Maskvoje ir Volgodonske. Nė vienas aukštas pareigūnas po to neatsistatydino, o po daugiau kaip 1000 įkaitų tragedijos Šiaurės Osetijos Beslano mokykloje V.Putinas tesugebėjo pakeisti federalinių subjektų gubernatorių skyrimo tvarką.

Rusijos žmogaus teisių gynėjai įtaria, kad, naudodamasi tokiais sprogimais, Rusijos valdžia sieks apriboti piliečių konstitucines laisves, imsis represijų prieš opoziciją. Viena iš jų Liudmila Aleksejeva netiki, kad šis teroro išpuolis reikalingas čečėnams, ir mano, kad dabar bus atimtas leidimas rengti „Judėjimo 31“ akcijas. Jo organizatoriai numatę mėnesių, kurie turi 31 dieną, paskutiniąją rengti vadinamą „Pykčio dieną“. Net jeigu ir nebus įvesta komendanto valanda, Maskvoje ši protesto akcija mažai tikėtina.

Laikraštis „The New York Times“ atkreipia dėmesį, kad pirmadienio rytą sprogimas įvyko Maskvos metro pasididžiavime – firminiame traukinyje „Raudonoji strėlė“, kuriame buvo įrengta net muziejinė ekspozicija apie Rusijos keleivinio transporto istorija. Kita vertus, išpuolis įvykdytas stotyje „Lubianka“. Šis pavadinimas daug kam primena garsųjį kalėjimą Lubiankos aikštėje, buvusius KGB rūmus, kuriuose įsikūręs dabartinis saugumas. Naiviai skamba Maskvos pareigūnų tvirtinimai, kad mirtininkė esą pasiklydo metro labirintuose ir atsitiktinai pasirinko „Lubiankos“ stotį. Sukelti kuo didesnį sprogimo efektą (uždaroje sausakimšoje erdvėje), kad suvirpėtų net Lubiankos sienos, – štai to keršto tikslas. Kita vertus, teroristai ir pasauliui norėjo pademonstruoti, kad jie palikti likimo valiai, kad buvę sovietiniai pakraščiai vėl grįžta į imperijos glėbį, o valstybių vadovai spaudo „perkrovimo“ mygtukus ir gerinasi Rusijos energetinei bei karinei galybei.

Terorizmas tarsi šleifas palieka siaubingą pėdsaką. Tačiau jis duoda ir pamokas, kurių neišmokus ar kurių nepaisant pasaulis panirtų į chaosą.