Vos tik Ukrainos prezidentu tapo V.Janukovyčius, viešojoje erdvėje pasipylė primygtinų pasiūlymų Kijevui grąžinti (parduoti) Krymo pusiasalį Rusijai. Iki gegužės 17-18 d. numatyto Rusijos prezidento D.Medvedevo vizito į Ukrainą dar beveik du mėnesiai, todėl gali būti, kad Krymo likimas dar taps viena iš šių politikų pokalbio temų.

Juo labiau, kad jie aptars tilto per Kerčės sąsiaurį, taip reikalingo 2014 m. rengiant olimpines žaidynes Sočyje, statybos reikalus.

Lyg tyčia šią diskusiją dėl Krymo ateities pikantišku prieskoniu pagardino savaitraštis „Golos Kryma“, paskelbęs sensacingą tyrimą esą V.Janukovyčius yra totorių kilmės.

Laikraštis rašo, kad prezidentas yra kilęs iš krikščionybę priėmusių totorių, kuriuos lietuviai LDK laikais apgyvendino dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Pirmieji totoriai atsirado LDK valdose Juodosios jūros pakraščiuose ir Krymo pusiasalyje XIV a. ir buvo drąsūs chano Tochtamyšo kariai, tačiau dėl nuolatinių nesutarimų Aukso Ordoje pasiprašė „politinio prieglobsčio“ pas kunigaikštį Vytautą. Šis juos skyręs į gerą karinę tarnybą ir davęs žemių Vilniaus ir Minsko kraštuose.

Paskui laikraštis aiškina ir pavardės kilmę, esą Janukovyčiaus pavardės šaknis kilusi iš totoriško vyrų vardo Jangilde, kuris reiškia „atėjo gyvybė“, tai yra „gimė kūdikis“, o šio vardo dialektiniai variantai – Janajus, Janyšas, Janukas. „Taigi, Janukovyčiaus pavardė priklausė vienai Lietuvos totorių Janukų giminei, atsiradusiai dabartinės šiaurės Baltarusijos Dokšų rajono Janukų kaime. Iš jo prieš Spalio revoliuciją dabartinio prezidento senelis emigravo ieškodamas uždarbių ir apsistojo Donbase“, – toliau aiškina „Golos Kryma“.

Iš tiesų, po rinkimų Ukrainoje spaudoje pasirodė pranešimų, kad V.Janukovyčius žino apie šią savo kilmę ir kartais aplanko (paskutinį kartą buvo 2006 m.) šį Dievo užmirštą pelkėse glūdintį Janukų kaimelį, kuriame tėra trys suklypusios trobos, vos 4 gyventojai, nėra pašto, parduotuvės, mokyklos…

Sensacingais atradimais apie Ukrainos vadovo kilmę greičiausiai norima pasakyti, kad prezidentas vienaip ar kitaip palaikys Krymo totorių poziciją, svarstant jautrią pusiasalio ateities problemą. Bet vargu, ar jo genuose liko bent kruopelė totoriško mentaliteto, o juo labiau – sąsajų su jo protėvius priglaudusia LDK ar šiuolaikine Lietuva. Regionų partijos lyderio poziciją lemia dabartinė politinė konjunktūra, ne kartą pabrėžta ištikimybė Rusijai ir didesnė distancija nuo Vakarų.

Čia pasirodė vertinimų, kad V.Janukovyčius net parankesnis už V.Juščenką, kuris JAV ir Europą statė į nepatogią padėtį, reikalaudamas greitesnės Ukrainos integracijos į euroatlantines struktūras.

Krymo klausimas – dar vienas rimtas išbandymas naujai šalies vadovybei. Dabar jis inspiruojamas su aiškia potekste: vėliausiai iki 2017 m., kai baigs galioti 1997 m. gegužės 28 d. B.Jelcino ir L.Kučmos pasirašyta Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis (dar vadinama Didžiąja sutartimi), pusiasalis atiteks Rusijai.

Politinės partijos „Didžioji Ukraina“ lyderis Igoris Berkutas teigia, kad tuo metu, kai reiks pratęsti ir apginti Rusijos karinio jūros laivyno dislokaciją Juodojoje jūroje, kils ukrainiečių ir Krymo totorių konfliktas. Totoriai, kurie laikomi išnaudojamaisiais, kreipsis pagalbos į Turkiją, o šios šalies bei Rumunijos ir Turkijos karinės pajėgos įžengs į Krymą.

Pagal Didžiąją sutartį Rusija gins Ukrainos interesus, todėl rusai išstums svetimą kariuomenę, tuomet Krymas bus okupuotas Rusijos ir taps jos teritorija. Suprantama, taip bus išspręsta ir Sevastopolio problema.

Toks tiesmukas okupacijos scenarijus vargu ar įtikinamas. Yra ir kitų, tiesa, sunkesnių būdų komplikuoti padėtį šioje Ukrainos autonomijoje. Krymo politologas Vasilijus Capa siūlo pusiasalį Rusijai gražinti gražiuoju: Rusija gerai užmokėtų už Krymo žemes, kurios „300 metų buvo laistomos rusų prakaitu ir krauju, buvo išsaugotos ir gerai įdirbtos“.

V.Capa tikina, kad jos yra neatimama rusų kultūrinės erdvės dalis.

Kompensacija būtų labai svarbi Ukrainai, kuri patiria didžiulių finansinių sunkumų, vedančių į valstybės bankrotą. Pardavusi Krymą Rusijai, Ukraina galėtų išspęsti biudžeto deficito problemą daugeliui metų į priekį. Kartu ji išvengtų totorių ekstremizmo, kuris plinta visoje Ukrainos teritorijoje, grindžia savo viliones politologas.

Italų laikraštis „Il Legno Storto“ atkreipia dėmesį, kad Maskva turi kitų svertų, kaip paveikti opų Krymo priklausomybės klausimą. Dabar jai kaip niekada gera proga išnaudoti dujų kainų argumentus derybose dėl Juodosios jūros laivyno likimo po 2017 m. Neseniai apie tai konferencijoje Donecke atvirai prasitarė Rusijos Dūmos deputatas Konstantinas Zatulinas. Tos kainos galėtų būti tokios kaip kaimyninėje Baltarusijoje – 168 dol., o ne 305 dol. už 1000 kubinių metrų.

K.Zatulinas iš pradžių suabejojo tokiu Kijevo palyginimu, o paskui pridūrė: juk Baltarusijoje rusų kalba turi antros valstybinės kalbos statusą… Suprask: dujų kaina mažės, jei tą patį padarys ir Ukraina.

Nesunku spėti, kad Maskva ir toliau Kijevui išsukinės rankas, šantažuodama jį energetiniais argumentais. Dabar tai bus lengviau, nes V.Janukovyčius – tai ne V.Juščenka, o be to, kaip pastebi Londono „The Observer“, JAV prezidentas B.Obama visiškai nusisuko nuo Ukrainos, daugiau dėmesio skirdamas Iranui, Afganistanui ir Irakui.

Vašingtonas ir Briuselis palieka Kijevą likimo valiai, ir Rusijos prezidento D.Medvedevo pernai rudenį V.Juščenkai atsiųstas laiškas su ultimatumu atsisakyti stojimo į NATO planų, susitaikyti su Rusijos viešpatavimu, pratęsti laivyno dislokavimo terminus, atrodo, nuolankiai išgirstas. Per Pergalės 65-čio iškilmes Rusijos laivynas pirmą kartą dalyvaus parade Ukrainos teritoriniuose vandenyse.

Tuo tarpu pačiame Kryme bręsta konfliktas. Krymo parlamentas neseniai pradėjo svarstyti pasiūlymą vietoj ukrainietiško „Rada“ grįžti prie rusiško „Taryba“. Ukrainos Konstitucija įteisinusi neverčiamą ir nekeičiamą parlamento pavadinimą – Aukščiausioji Rada. Be to autonomijos parlamentas padavė į teismą Ukrainos švietimo ministeriją, reikalaudamas leisti rusų kalba rengti egzaminus stojimui į aukštąsias mokyklas. Žibalo į ugnį pilsto gruodį susikūrusi prorusiška organizacija „Rusų vienybė“, kuri savo akcijose reikalauja priimti Deklaraciją dėl Rusijos ir Krymo susijungimo.

Krymo totoriai tempia į kitą pusę. Čia jų gyvena apie 260 tūkst., tai yra 13 proc. iš 2 mln. esančių pasaulyje. Reikalaudami pusiasalio vietovių pavadinimus pakeisti į totoriškus, gražinti jiems užgrobtas žemes, blokuodami Ukrainos stojimą į ES, jie platina separatizmo užkratą ir konfliktuoja tiek su vietos rusais, tiek su Kijevu. V.Juščenka dar 2005 m. kvietė totorių parlamentą (medžlisą) ir jo vadovą Mustafą Džemilevą atsisakyti suvereniteto reikalavimų, kurie gali nuvesti ne tik į Krymo atsiskyrimą, į pusiasalio dreifavimą link Rusijos, bet ir į visos Ukrainos suskaldymą.

Apsilankęs Simferopolyje V.Janukovyčius kalbėjo, kaip Kryme plėtoti turizmą, ir apėjo pačius jautriausius pusiasalio reikalus. Laikraštis „The Observer“ ironiškai pastebi, kad, geriausiame miesto restorane srėbdamas barščius, naujasis prezidentas nudavė nepastebįs, jog dabar valgiaraštyje jie vadinami ne „ukrainietiški barščiai“, o „rusiški“…