Praėjusį savaitgalį Vladimiro Putino tėvonijoje Sankt Peterburge vykusioje valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ konferencijoje (mano kompiuterio automatinis korektorius vis taiso tą žodį į prasmingesnį „pieningoji“) prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasielgė kaip koks „perestrojkos“ tėvas Michailas Gorbačiovas. Lyg norėdamas duoti postūmį partinei pertvarkai, jis griežtai kritikavo šį politinį valstybės hegemoną už purvinus veiksmus per regioninius rinkimus. Apžvalgininkai tvirtina, kad tai buvo ne tik mėginimas didinti distanciją nuo partijos lyderio ir premjero V. Putino, bet ir netiesioginė būsimojo varžovo per 2012 m. rinkimus kritika.

Toks D. Medvedevo politinis viražas daug ką stebina. Juk iškart po vietos valdžios organų rinkimų spalio 12 d. „Vieningosios Rusijos“ pergalę jis vadino demokratijos triumfu, o dabar partiją užsipuolė už „aparato intrigų“ skatinimą. Lygiai po mėnesio, lapkričio 12-ąją, jis pasakė savo metinę kalbą abejuose parlamento rūmuose, ir jos klausęs V. Putinas negalėjo nė nujausti, kaip į partijos lyderį smigs kritikos strėlės jo gimtajame mieste.

Priminsime, kad V. Putinas tiesiogiai atsakingas ir už partijos laimėjimus vietos rinkimuose, ir už jos trūkumus. 1991-ųjų pabaigoje žlugus SSRS, Rusijos regionai tapo kone valstybėmis valstybėje, juos valdė vietos gyventojų renkami, tačiau dažnai savo įgaliojimus viršijantys gubernatoriai. Partinius funkcionierius piktino tai, kad daugelio šalies sričių vadovai gali diktatoriškai kontroliuoti mokesčius, miliciją, žiniasklaidą ir vietos gamtos išteklius. Puikus tokio savarankiškumo pavyzdys buvo Tatarstanas. Ši Pavolgio respublika, teritorija ir gyventojų skaičiumi kiek didesnė už Lietuvą, yra viena labiausiai išsivysčiusių Rusijos Federacijoje. Tatarstane išgaunama apie 32 mln. tonų naftos per metus. Čia gaminami galingi sunkvežimiai KAMAZ, kurie užima 52 proc. sunkiųjų mašinų rinkos Rusijoje, ir beveik 18 proc. visų krovininių automobilių. Kazanėje taip pat gaminama apie 24 proc. visų Rusijos traktorių, maždaug trečdalis polietileno, sintetinio kaučiuko gaminių ir padangų. Dauguma lėšų, gautų iš žemės išteklių ir gaminamos produkcijos pardavimo, lieka autonominės respublikos ižde. 17 metų jai vadovaujantis prezidentas Mantimeras Šaimijevas daugeliu klausimu visiškai nepaklūsta Maskvai.

Tokia padėtis truko beveik dešimtmetį. 2000 m. iš Boriso Jelcino paveldėjęs postą prezidentas V. Putinas netruko parodyti, kas yra tikrasis šalies šeimininkas. Nepraėjus nė mėnesiui po inauguracijos, jis suskirstė 89 šalies regionus į 7 federalines apygardas, paskirdamas jiems vadovauti savo žmones. Iki šiol federalinė valdžia daro lemiamą įtaką Rusijos regionams ir juose renkamai valdžiai. Ji per partiją „Vieningoji Rusija“ kontroliuoja Dūmą ir visus regioninius bei vietinės valdžios organus. Ne be reikalo ši partija vadinama „biurokratijos partija“, neturinčia savo ideologijos, o tik siekį išlaikyti valdžią ir status quo.

Prieš pusantro mėnesio 77 federaliniuose subjektuose įvykę regioniniai rinkimai virto tikru skandalu, kai opozicinės partijos „Teisingoji Rusija“, Rusijos komunistų partija ir Rusijos liberalų demokratų partija kuriam laikui buvo apleidusios Dūmos posėdžių salę, protestuodamos prieš nešvarius rinkimų metodus. Tuomet D. Medvedevas į šį demaršą nekreipė dėmesio, tačiau dabar jis tarsi pasisuko 180 laipsnių kampu, ragindamas V. Putino partiją žengti „modernizavimo keliu“. Šitas posūkis laikraščio „Berliner Zeitung“ apžvalgininką paskatino „Vieningąją Rusiją“ sutapatinti su buvusia SSKP – bent jau iki praėjusio šeštadienio, po kurio, atrodo, ji turės savo ideologinę bazę. V. Putino pavaduotojas partijoje ir Dūmos žemutinių rūmų pirmininkas Borisas Gryzlovas ją įvardijo taip: „rusiškasis konservatyvizmas“. Kiek ši ideologija turi panašumų su pasaulyje įprasta konservatyvumo politika, dar reikia išsiaiškinti: kol kas nebent tiek, kad pademonstruotų distanciją nuo atvirai kairiosios Genadijaus Ziuganovo komunistų laikysenos.

Po D. Medvedevo iš suvažiavimo tribūnos kalbėjęs V. Putinas nerodė jokių susierzinimo ženklų. Jis pagyrė prezidento norą modernizuoti partiją ir iškart vidaus rinkos vartotojui pamėtėjo „meduolį“ – pažadą, kad už kiekvieną utilizuojamą seną automobilį jo savininkas gaus 50 tūkst. rublių (beveik 1500 JAV dolerių) kompensaciją naujam įsigyti. Tačiau apie „rusiškąjį konservatyvizmą“ jis neištarė nė žodžio, matyt, bijodamas, kad Rusijoje šį terminą gali neteisingai suprasti.

Italų „La Stampa“ mano, kad D. Medvedevo posūkis reiškia ketinimus atsiriboti nuo V. Putino ir nubrėžti tarp jo ir savęs aiškesnę administracinę ir politinę liniją. Žinomas Kremliaus politikos konsultantas Glebas Pavlovskis laikraščio „The Financial Times“ puslapiuose neslepia, kad prezidento „modernizacijos“ šūkis nebus suprastas rinkėjų, o visi trys lyderiai – valstybės vadovas, premjeras ir B. Gryzlovas – kalbėjo skirtingomis kalbomis: vienas kvietė tapti šiuolaikine valdančiąja partija, kitas skelbė antikrizines priemones ekonomikoje, trečias įvardijo naujos ideologijos kryptį.

Nors tai panašu į vienos I. Krylovo pasakėčios herojus, ispanų laikraštis „El Pais“ didelių nuomonių skirtumų tarp prezidento ir premjero neįžvelgia. Anot leidinio, D. Medvedevas nėra „Vieningosios Rusijos“ narys, todėl jis gali drąsiai teikti pasiūlymus partijai atnaujinti. Be to, teigia laikraštis, jie aiškiai iš anksto susitarė dėl pasisakymų suvažiavime, kaip ir dėl prieš 10 dienų pasakytos prezidento kalbos Dūmoje.

Kai kam tai atrodo panašu į tiesą, nes, XI „Vieningosios Rusijos“ suvažiavime išrinkus valdymo organus, iš 60 perrinktų Aukščiausiosios tarybos narių dauguma yra V. Putino šalininkai. Be to, į ją išrinkta anksčiau buvusi neutrali Sankt Peterburgo merė ir gera premjero bičiulė Valentina Matvijenko, į tarybą taip pat įeina Rusijos pramonininkų ir darbdavių sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas, garsus saksofonininkas Igoris Butmanas, kino režisierius Fiodoras Bondarčiukas ir kiti.

Suvažiavimas neapsiėjo ir be pikantiškų įvykių. Atrodo, nieko nenustebino nei įdomių svečių dalyvavimas jame, nei jų pasisakymai. Štai Ukrainos „Regionų partijos“ lyderis Viktoras Janukovyčius šviesdamas pataikūniška plačia šypsena su pergale pasveikino „valstybininkų ir patriotų“ partiją, taip patvirtindamas esąs nuolankus V. Putino tarnas. Tarp daugiau kaip tūkstančio svečių šmėžavo ir buvusios Lietuvos valstiečių liaudininkų lyderės Kazimiros Prunskienės figūra, bet ji, atrodo, neturėjo progos pasakyti panegirišką kalbą.

Dar daugiau šurmulio sukėlė nelaimingas atsitikimas: kaip rašo „Kommersant“, salėje nuo 3 m aukščio tribūnos nukrito ir susižeidė iškart du delegatai – vyras ir moteris. Žurnalistai spėja, kad tai galėjo įvykti dėl to, kad prieš renginį daugelis svečių „Pribaltijskaja“ viešbutyje ir „Lenekspo“ rūmuose blaškėsi ieškodami kur išgerti, o delegatai iš Sankt Peterburgo atvyko jau „apsiforminę“.

Neramumų būta ir rūmų prieigose. Interneto svetainė „Fontanka.ru“ rašo, kad OMON suėmė apie 30 protestuotojų, kurie reikalavo gubernatorės V. Matvijenko atsistatydinimo. Sulaikyta buvo ir „nacbolų“ grupė, mėginusi prezidentui įteikti savo pareiškimą. Pažadėję juos pristatyti į „Lenekspo“ rūmus, omonininkai pažeidėjus nuvežė į kitus – į 60-ąjį milicijos skyrių…

Žinoma, tai tik iliustruoja „Vieningosios Rusijos“ suvažiavimo atmosferą, kurioje susimaišęs valstybininkų abejingumas politiniams procesams šalyje ir partinės nomenklatūros pastangos išlaikyti esamus postus. Tos menkos kibirkštys tarp dviejų svarbiausių Rusijos vadovų vargu ar įpūs didesnę gorbačiovinės „perestrojkos“ ugnį – bent iki 2012 metų.