Taip ir siūlosi paantraštė „…arba kam kunigaikštienei lygintuvas?“ Bet apie viską iš eilės. Ne paslaptis, kad ir Lietuvoje klesti įdomus verslas: už nedidelius pinigus tau padarys giminės genealoginį medį. Netgi atsižvelgia į užsakovo pageidavimus, pavyzdžiui, į norą kildintis iš bajorų, didikų, kunigaikščių luomo ar, sakykime, Radvilų laikų…

O štai, kaip neseniai rašė laikraštis „Vremia Novostej“, Rusijoje, Nižnij Novgorode, surengta įdomi paroda. Į VIII-ąją Rusijos genealogijos parodą sugabenti svarbiausių Rusijos carų, sovietinių veikėjų, dabartinių politikų genealoginiai „medžiai“. Pirmoji tokia paroda po 1917 m. revoliucijos buvo surengta 2005 m., ir dabar Rusijoje domėjimasis savo ištakomis, kilme pasiekė neregėtą lygį ir gali tapti, kaip rašo laikraštis, nacionaline idėja.

Prieš ketverius metus tikrą bumą sukėlė Rusijos politikų V.Lenino, J.Stalino, B.Jelcino, V.Putino genealoginiai „medžiai“. Tuomet lankytojai galėjo sužinoti, kad pirmojo Rusijos prezidento B.Jelcino kilmės šaknys siekia 1726 m. gimusį kažkokį „Elcino sūnų Aniką Sergejevą“ (Elcinas rusų kalba čia jau rašomas be minkštinamojo ženklo). J.Stalino „medis“ ne per daug vešlus. Jis turėjo senelį Vano Džugašvilį ir prosenelį vardu Zaza Dzukatas Dzukajevas Dzukašvilis. Čia ir baigiasi keroti „tautų tėvo“ giminės „medis“. Apie jo seneles tyrėjams nieko nežinoma, nes, anot jų, dėl įtemptų politinių santykių Rusijos mokslininkams Gruzijos archyvai užverti.

V.Lenino genealoginis „medis“ išlakesnis. Tai suprantama: sovietiniais laikais jo kilmę aiškinosi ištisas mokslinis institutas. Bet ne visi duomenys visuomenei buvo skelbiami. Pavyzdžiui, buvo nutylima, kad Vladimiro Iljičiaus giminėje buvo žydų.

Dabartinėje parodoje išsamiau išnagrinėta V.Putino kilmė. Pasirodo, visi jo protėviai buvo baudžiauninkai, gyvenę Tvėrės gubernijoje ir priklausę iš pradžių kunigaikščių Romanovų, paskui Apraksinų dvarininkų giminei. Tais laikais baudžiauninkai pavardžių neturėjo, tik vardus, nes pavardės pasirodė 1861 m. panaikinus baudžiavą. Jas anais laikais suteikdavo tik tiems valstiečiams, kurie užsiimdavo ne vietiniais amatais, ir jie gaudavo net savotiškus pasus. Premjero giminėje labiausiai žinomas jo senelis Spiridonas Putinas (1879-1965). Jis buvo virėjas, gaminęs maistą net Nadeždai Krupskajai ir Josifui Stalinui. Galima manyti, kad būtent iš ten atėjo dabartinio Vyriausybės vadovo lojalumas ir kiti pomėgiai. Šešėlį ant senelio metė sklidę gandai, kad „tautų vadas“ mirė apnuodytas maistu…

Genealogijoje priduriama, kad V.Putino „medį“ sudarė Rusijos valstybinio archyvo senųjų dokumentų skyriaus bendradarbiai, ištyrę net 12 giminės kartų – iki pat XVI a. pabaigos. Tyrinėtojai tvirtina, kad plačiąja prasme kone visi Rusijoje yra giminės ar susiję tokiais ryšiais kaip, pavyzdžiai, kraujo ryšiu ar per vyrą bei žmoną nusitęsusiais saitais.

Šių metų parodoje didžiausią susidomėjimą kelia D.Medvedevo „medis“. Tačiau atėję lankytojai nusivilia. Kaip tvirtina Genealoginių tradicijų atgimimo sąjungos (GTAS) Nižnij Novgorodo skyriaus vadovė T.Gračiova, prezidento genealoginis „medis“ dar nebaigtas, be to bendradarbiai, tyrę jo kilmę pagal lenkiškąją liniją, neleido skelbti rezultatų viešai. Sunku suprasti tokias paslapties priežastis, galbūt tai susiję su įtemptais Rusijos ir Lenkijos santykiais ar kitais valstybei nenaudingais prezidento giminės raidos faktais…

T.Gračiova laikraščiui tvirtino, kad politikai įtariai reaguoja į savo kilmės tyrinėjimus. Pavyzdžiui, prieš keletą metų genealogijos paroda buvo eksponuojama Dūmoje. Iš visų deputatų savo kilme susidomėjo tik Vladimiras Žirinovskis, kuris netrukus liepė „medį“ pašalinti. Mat jis buvo nupieštas ant blogo popieriaus, be to, jame išryškintos politikui nepalankios šakos…

Dabar iš tikrųjų madinga įrodinėti savo bajorišką kilmę, sako mokslininkė. Tačiau dažnai išaiškėjus, kad ta kilmė remiasi ne į bajorų luomą, o į dvasininko, užsakymas nutraukiamas. Moterys labiausiai nori sužinoti apie savo giminę, tačiau moteriška linija Rusijoje nebuvo pagrindas suteikti dvarininko titulą, todėl tyrinėtojai kartais pradeda falsifikuoti genealoginį „medį“. Šiaip jau įstatymas dėl asmens duomenų leidžia skelbti giminystės ryšius per 100 metų, tai yra nuo 1909 m. Kita vertus, joks įstatymas nedraudžia domėtis savo genealogine kilme. Todėl, T.Gračiovos nuomone, padaugėjo norinčių ją išsiaiškinti per internetą. Prieš 4 m. GTAS svetainėje šiuo klausimu bendravo apie 4000 žmonių, o šiemet jų užregistruota jau 50 tūkstančių.

Žinoma, už savo giminės šaknų tyrimą reikia mokėti. Norint išsiaiškinti kilmę pagal tėvo liniją nuo mūsų dienų iki pat pirmojo gyventojų surašymo Rusijoje, vykusio 1710 m., tektų pakloti 100 tūkst. rublių (beveik 3000 JAV dolerių), pagal motinos liniją – dar tiek pat.

Kaip prieš trejus metus rašė spauda, Rusijoje klesti tokių „medžių“ sudarinėjimo legalus ir nelegalus amatas. Antai, norint vadintis kunigaikščių palikuonimi, tereikia kreiptis vieną iš organizacijų, pasivadinusių pretenzingais pavadinimais „Naujasis Rusijos elitas“ arba „V.I.S.A. Limited“, ir už 12 tūkstančių eurų gausi liudijimą. Grafu galima tapti už 8000 eurų, barono titulas tekainuoja 5000 eurų. Norintiems suteikiami ir užsienio didikų kilmingi vardai. Piniguočiai už 8 – 27 tūkst. eurų nusipirktų prancūzų aristokratų giminės titulą, o brangiausiai kainuoja britų milordo vardas: dokumentas, kad esi Anglijos lordas ar karališkosios giminės atstovas, kurį pasirašo Jos didenybės karalienės Elžbietos II Regentų taryba, tekainuos kokia 60 tūkst. eurų…

Kilmingųjų titulų suteikimas dažnai primena anekdotus. Antai, Magadano kapinių direktorius tūlas Ležepekovas įsigijo ne tik grafo, bet ir aukštą dvaro rūmų generolo – anšefo (pranc. „general en chef“) – titulą ir iškart organizavo „Rusijos monarchijos atkūrimo lygą“, kuri pati dalija įvairius ordinus. Gnesino teatro mokyklos ūkvedys kažkoks Dalskis pasikeitė pavardę į Romanovų ir pasiskelbė esąs imperatorių dinastijos palikuonis.

Todėl Rusijos spauda pagrįstai abejoja, ar tikrai grafų ir kunigaikščių vardus yra paveldėję garsi primadona Ala Pugačiova, Kremliaus užsakymų vykdytojas skulptorius Zurabas Ceretelis, V.Putino bičiulis kino režisierius Nikita Michalkovas, beje, save kildinantis ir iš Gediminaičių, ledo ritulininkas Pavelas Burė, V.Žirinovskio partijos ideologas Aleksejus Mitrofanovas, A.Sobčiako našlė ir Rusijos Federacijos Tarybos senatorė Liudmila Narusova bei daugelis kitų.

Kaip čia neprisiminsi garsios politikės Kazimieros Prunskienės, kuriai jos pačios sutikimu prieš keletą metų suteiktas Rusijos Šiaurės Vakarų gubernijos kunigaikštienės vardas. Kaip anekdotas ar pajuoka nuskambėjo ir jai atsiųsta dovana – lygintuvas: kunigaikštienė pati sau rūbų gi nelygina…