Ar Rusija tebėra “popierinis tigras”?

Senovės romėnų posakis „Si vic pacem – para bellum“ („Nori taikos – ruoškis karui“) lakus net visuotinės krizės laikais. Galingos šalys, iš vienos pusės, vesdamos derybas dėl nusiginklavimo, siekia taikos, iš kitos – toliau didina savo karinius biudžetus, plečia prekybą ginkluote, pradeda, skatina arba toleruoja įsiliepsnojusius konfliktus. Kitaip sakant, jeigu jos ir sutinka mažinti įtampą, tai tik žvangindamos ginklais.

Daugelyje pasaulio valstybių ateinantys finansiniai metai prasidėjo spalio 1 dieną. Jau numatyti ir kariniai biudžetai, kurie dar bus tikslinami kitų metų pavasarį. Dvi didžiosios karinės jėgos – Rusija ir JAV – neketina mažinti karinių išlaidų. Štai 2010 m. JAV išlaidos kariniams tikslams išaugs apie 6,6 proc., t.y. beveik 1 proc. mažiau negu jos didėjo pernai. Prezidentas Barackas Obama trečiadienį pasirašė gynybos išlaidų sankcionavimo aktą, pagal kurį kitų metų karinis biudžetas sudarys 680 mlrd. dol. ir už šiųmetį bus didesnis 85 mlrd. dolerių, kitaip sakant, jis sieks 4 proc. BVP.

Dėl šio biudžeto struktūros Baltieji rūmai ilgai riejosi su Kongresu, tačiau, kaip rašo „The Washington Post“, pagaliau buvo pasiektas kompromisas dėl pagrindinių išlaidų eilučių: pavyzdžiui, alternatyvaus variklio naikintuvams F-35 sukūrimui patvirtinta 560 mln. dolerių, minų nepramušamiems šarvuočiams – 6,7 mlrd., Afganistano policijai ir kariuomenei parengti – 7,5 mlrd., keletas milijardų skiriama 3,4 proc. didinamiems kariškių atlyginimams. Pentagonas nusileido dėl naujų jūrų pėstininkų sraigtasparnių pirkimo prezidentui.

Nors pasaulyje paprastai išskiriame dvi pagrindines karines jėgas, tačiau pagal karinių išlaidų augimą visas lenkia Indija, kurios šių metų karinis biudžetas net 50 proc. didesnis negu pernai. Kinijos, kuri turi didžiausią kariuomenę pasaulyje (joje yra net 2,3 mln. žmonių), karinės išlaidos šiemet sudarė 70,7 mlrd. Amerikos dolerių, t.y. beveik 15 proc. buvo didesnės negu pernai (jos sudaro1,4 proc. BVP, kaip ir Rusijos).

Palyginus Rusijos absoliutūs „kariniai“ skaičiai juokingi. Kitąmet jos karinis biudžetas sieks 15 mlrd. dolerių ir išaugs palyginus su 2009-aisiais vos 1,2 proc. Bet užtai per praėjusius finansinius metus jis padidėjo net 34 proc. Iš dalies planinės ekonomikos kaustoma ir finansinio sunkmečio veikiama sparčiai krinta karinių asignavimų dalis šalies BVP: 1998 m. išlaidos kariniams reikalams jame sudarė 5,25 proc., 2007 m. – jau 3,9 proc., o kitąmet, kaip minėjome, bus tik 1,4 proc. (Palyginimui: kovo mėnesį patikslintos Lietuvos išlaidos krašto apsaugai sudaro 1,16 proc. BVP, nors NATO rekomenduoja laikytis 2 proc.).

Tad ar galima teigti, kad kariniu požiūriu Rusija tėra „popierinis tigras“, o jos karinė šlovė lyg šleifas velkasi nuo II pasaulinio karo pergalių?

Pagal atskiras ginklų rūšis SSRS buvo nepralenkiama. Jeigu JAV visą laiką pirmavo kurdama karinę aviaciją, lėktuvnešius, povandeninius laivus, antžeminę ginkluotę. Rusija veržėsi į kosmosą, tobulindama sausumos pajėgas, modernizuodama tolimo nuotolio strateginę aviaciją. Dabar, kaip rašo „The Washington Post“, ji ketina įsigyti naujų karo lėktuvų, povandeninių laivų, balistinių raketų, taip pat gerinti karinę amuniciją.

Per 20 metų smukusią karinę galią Rusija stengiasi kompensuoti aktyvumu tarptautinėje arenoje. Prieš pusantrų metų ji atnaujino tolimojo nuotolio bombonešių patruliavimą toli nuo šalies sienų, savo karinius laivus siunčia, pavyzdžiui, į Viduržemio jūrą, prie Venesuelos ir Somalio krantų. NATO plėtra į Rytus, eurointegraciniai procesai Gruzijoje ir Ukrainoje privertė Maskvą savo raketas sukoncentruoti arčiau vakarinių Rusijos sienų. Laikraštis „Vremia Novostei“, gal ir kiek ironiška forma, išvardija naujus Rusijos karinės amunicijos pavyzdžius, tarp kurių – keraminis šalmas, galintis apsaugoti nuo kulkų, maskuojamas žvalgo kostiumas, nematomas stebėjimo prietaisų, striukė-elektrinė, galinti aprūpinti energija mobilųjį telefoną ar radijo stotelę…

Tai, ko gero, iš įdomybių srities. Bet Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, rugsėjį dalyvavęs karinėse pratybose Kaliningrado srityje, ne juokais susirūpino karinio pramoninio komplekso (KPK) darbo efektyvumu. Pradėdamas pasitarimą netoli Maskvos esančiame Reutovo kariniame moksliniame miestelyje, jis paragino paskubėti, po dviejų mėnesių baigiant ginkluotųjų pajėgų struktūrines reformas.

Prezidentas dovanų gavo miniatiūrinį naujos iš titano pagamintos sparnuotosios raketos „Onix“ maketą (oniksas yra pusbrangis mineralinis sluoksniuotas akmuo, panašus į agatą). Tiesa, ši raketa dar negaminama, tačiau D.Medvedevas davė pylos KPK vadovams už eilinį nesėkmingą jūrų balistinės raketos „Bulava“ bandymą. Šis projektas jau kainavo milijardus dolerių, tačiau iš vienuolikos jos bandymų sėkmingi buvo tik penki. Paskutinė paleista raketa susinaikino po to, kai pirmojoje jos pakopoje valdymo mechanizme įvyko gedimas.

Tarpkontinentinė jūrų balistinė raketa „Bulava-30“ (NATO versija SS-NX-30) bus montuojama trijuose dabar statomuose povandeniniuose raketiniuose kreiseriuose ir kiekviena galės nešti iki 10 branduolinių blokų apie 150 kilotonų kiekvienas. Naują strateginį ginklą karinės pajėgos turėjo gauti dar 2007 m., tačiau po nesėkmingų bandymų, kaip rugpjūtį pranešė „Interfax“, jų gamyba gali būti nutraukta.

Bet KPK jau turi jai pakaitalą – naują jūrų balistinę raketą „Sineva“, kuri už pirmąją ilgesnė trimis metrais ir varoma skystu kuru. Laikraštis „Vzgliad“ niūriai juokauja, kad ši gremėzdiška raketa tiesiog netilps į šiuolaikinius povandeninius laivus, kurie nuo jos svorio paprasčiausiai persivers.

Bet juokų maža. Jeigu visa ši ginkluotė iš tikrųjų kada nors patektų į Rusijos karines pajėgas, tai būtų nemenkas Maskvos koziris tarptautinėse karinės galios didinimo varžytynėse. Galbūt tai suprato JAV prezidentas B.Obama, kuris davė signalą pradėti derybas dėl strateginės puolamosios ginkluotės sumažinimo (nauja SPGS sutartis turi būti pasirašyta gruodį).

Kaip rašė „Le Figaro“, „JAV ilgą laiką manė, kad karinėje srityje jau niekas su jomis negalės varžytis, ir todėl nusiginklavimas jų nejaudino, tačiau B.Obama buvo priverstas pripažinti, kad kitapus vandenyno Amerika vis dar turi rimtą varžovą, o ir karinis pranašumas ne viską lemia“.

Gali būti, kad „popierinis tigras“ toks atrodo tik iš išorės, o jo viduje vis dar tūno piktas įniršęs karinis žvėris. Nepaisant nesėkmių – nuo pralaimėjimo dešimtmečiame kare Afganistane iki blankios karinės operacijos pernai Gruzijoje – su šiuo žvėrimi dar reikia skaitytis.