Tai, kad Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka visur vežiojasi savo penkiametį sūnų Nikolajų, tarsi ir nieko stebėtina. Daugelis pasaulio lyderių oficialių vizitų, į tolimas ar artimas viešnages pasiima žmonas, dukteris ar sūnus, drauges. Svarbu nenukrypti nuo protokolo.

„Paskutinis Europos diktatorius“ į Lietuvą išsirengė beveik po 12 metų pertraukos. Kartu jis pasiėmė Kolią. Tai, kad vaikas nesantuokinis, mažai ką domino, kaip ir tai, jog prezidentas vengia rodytis viešumoje su savo žmona ar tuo labiau su Kolios motina. Irina Abelskaja buvo prezidento gydytoja, bet pernai pateko į šalies vadovo nemalonę. Dabar ji dirba vienoje Minsko ligoninių ir, kaip teigiama, stropiai prižiūrima specialiųjų tarnybų. Nežinoma, ar jai leidžiama susitikti su sūnumi, kuris, rugpjūčio 31-ąją, tai yra kitą dieną po tėvo 55-mečio, atšventė savo penktąsias metines.

Viešumoje su sūnumi Kolia A.Lukašenka pradėjo rodytis daugiau kaip prieš metus. Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašė, kad pirmą kartą baltarusiai apie Kolią sužinojo iš valstybiniuose laikraščiuose pasirodžiusios nuotraukos, kurioje tėvas ir vaikas dalyvavo balandžio 19-osios lenininėje talkoje: naujutėlaičiu elegantišku kombinezonu apsirengęs prezidentas maišė cementą, o šalia buvo vaikas. A.Lukašenkos spaudos tarnyba negalėjo paaiškinti, koks tai berniukas. Bet vėliau pats Kolia išdavė: prezidentui lankantis vienoje valgykloje, vaikas prieš televizijos kamerą A.Lukašenką pavadino tėvu…

Biografinės knygos apie šalies vadovą „Prezidentas per atsitiktinumą“ autorė Svetlana Kalinkina tai paaiškina taip: „A.Lukašenka augo be tėvo, todėl vaikas lyg ir kompensuoja jo sunkią vaikystę“. Jis turi dar du sūnus – 32 metų Viktorą ir 30-metį Dmitrijų. Jaunesnysis politinėje veikloje nedalyvauja, tačiau Viktoras yra šalies Saugumo tarybos narys ir turi didelę įtaką valstybėje. Tai apie jį anksčiau buvo kalbama kaip apie A.Lukašenkos įpėdinį.

Dabar tokios kalbos sklinda apie penkiametį berniuką. Baltarusiai atlaidžiai žiūri į tokią tėvo užgaidą – tampyti vaiką po įvairias viešas vietas ir vizitus. Jam pats laikas būtų daugiau laiko skirti pamokoms. Bet A.Lukašenka nori, kad Kolia eitų prezidentavimo mokyklą. Tai šiek tiek panašu į carą, ruošiantį įpėdinį sostui. Prezidento rinkimai jau kitąmet, tad vaikas šių pareigų dar palauks, bet jau dabar mažametį reikia pratinti prie karalių, monarchų, aukštų politikų manierų, aprangos ir aplinkos.

Psichologas Olegas Lapinas sako, kad taip Baltarusijos prezidentas pateisina jam patinkančią „batkos“ pravardę. Jis atvirai demonstruoja, kad Kolią ruošia savo įpėdiniu. Tai būdinga diktatoriams, teigia O.Lapinas DELFI svetainėje. Taip elgėsi Šiaurės Korėjos lyderis Kim Ir Senas (Kim Il-sungas), nuo vaikystės į priėmimus vežiojęsis sunų Kim Čen Irą (Kim Jong-ilą), vėliau po tėvo mirties 1994 m. tapusį šio režimo lyderiu. Ugandos diktatorius Idi Aminas (Idi Amine Dada) savo mažametį sūnų rengdavo generolo uniforma, kuri daug kam keldavo šypseną ir užuojautą berniukui.

Tai reiškia, kad diktatorius pasitiki tik savo kraujo ryšiu, tik šeimos ar dinastijos aplinka, o demokratinėje visuomenėje lyderis niekada nesieja savo ateities vien su savimi. Jis yra visa ko centras, po jo tai pratęs tik sūnus. Tokie palikuonys, anot O.Lapino vadinami vaikais – delegatais. Jai lengva manipuliuoti, nes jie visiškai pasitiki tėvu, jie tėvus kartoja, mėgdžioja, ištikimai vykdo savo misiją, nes maždaug iki 10 metų amžiaus toks vaikas pasaulį suvokia kaip nekintantį, pastovų, geriausią, vienintelį. Tiesa, yra blogų žmonių, šalių, mes du jomis nedraugaujame, o jeigu mus užpuls, duosime į kaulus kaip kokie Rembo, nes turime raketų, bombonešių, o tėvas labai stiprus, nes žaidžia ledo ritulį…

Pedagogai pasakytų, kad tai manipuliacija vaikais ir jų išnaudojimas. Taip jiems atimama vaikystė ir žalojama psichika. Diktatoriaus (valdovo) bruožų įskiepijimas veda prie autokratinio elgesio su bendraamžiais, o vėliau – su suaugusių bendruomene. Papildydamas savo įvaizdį penkiamečiu Kolia, A.Lukašenka, pats to turbūt nenorėdamas, menkina valstybės instituciją. Austrijos laikraščiui „Die Presse“ neigdamas, kad Nikolajus ruošiamas įpėdiniu, nes esą „tik Baltarusijos žmonės rinkimuose nuspręs, kas bus šalies prezidentas“, A.Lukašenka siekia egoistinių tikslų ir mėgina sutvirtinti „paskutinę diktatūrą Europoje“.

Straipsnis skelbtas TS-LKD leidinyje “Apžvalga”