Juoda katė tarp V.Putino ir A.Lukašenkos

putin_lukashenkaRusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino veide vis daugiau raukšlių, vis rečiau jį nutvieskia bent jau mandagumo šypsena. Laikai neramūs ir draugai nebe tie, jeigu jų iš viso dar liko. Net per savo 57-ąjį gimtadienį, spalio 7 dieną, sukvietęs į rezidenciją Novo Ogariove būrį rašytojų, premjeras vargiai išspaudė šiltesnį žodį ar jam būdingą „soldafonišką“ juokelį.

Beje, į šį susitikimą neatvyko daug menininkų, nes įtarė, vieno iš opozicinės koalicijos „Kita Rusija“ lyderio, rašytojo Eduardo Limonovo žodžiais tariant, kad „ tai bus grynas „pijaras“ ir V.Putinas ant mūsų kailio nori susikrauti kapitalą kaip humanistas“. Gali būti, kad, E.Limonovo nuomone, taip jis jau taiko į 2012 m. prezidento rinkimus…

V. Putinas jaučia, kad jo šlovės laikas praeina. Jam į pakaušį kvėpuoja beveik prieš mėnesį vos 44-rių sulaukęs Dmitrijus Medvedevas, netgi dvejais metais jaunesnis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Nors pastarasis negali pretenduoti rungtis 2012 m. Rusijos prezidento rinkimuose (jis savo kapitalą kraunasi kitų metų rinkimų kovai Baltarusijoje), tačiau jaučia turįs galios pasivaržyti kaip formalios Sąjunginės valstybės partneris ir lyderis.

V. Putino žvaigždė pačiame apogėjuje buvo prieš dvejus metus, kai jo 55-ajam gimtadieniui Igoris Kosycinas ir Tatjana Čertova išleido knygą „Prezidento atostogos“. Jos siužetas toks: lėktuvas, kuriuo skrenda V. Putinas ir vienas apie prezidentą rašantis Amerikos rašytojas, dėl gedimo turi nusileisti Sibiro taigoje. Abu jie atskirti nuo civilizacijos keletą savaičių praleidžia tarp vietos gyventojų, ir taip atsiskleidžia visos tauriosios šalies vadovo savybės… Pagal knygą pastatyta pjesė buvo parodyta kelių Omsko, kitų Sibiro teatrų scenose.

Paskui lyg tirštas rūkas per Atlantą atslinko ekonominės negandos. Vis dažniau prezidentu tapęs D. Medvedevas dėl blogėjančios ūkio būklės kritikos smaigalį nukreipia į Vyriausybę. Prieš pat V. Putino atėjimo į valdžią 10-ąsias metines (pirmą kartą ministru pirmininku jis buvo paskirtas 1999 m. rugpjūčio 9 d.) Maskvos socialinių ir politinių tyrimų centras „Levada-centr“ atliko tyrimą 46 Rusijos regionuose ir nustatė, kad, nors V. Putinas yra laikomas svarbiausiu šalies pareigūnu ir jo reitingai siekia 63 proc., premjeras padarė per mažai, o dauguma jo pažadų liko neįgyvendinti.

Kas jam kaišioja pagalius į ratus?

Vienas iš tokių „kaišiotojų“ – Baltarusijos lyderis.

Nors prieš viešnagę Vilniuje interviu Lietuvos žurnalistams A. Lukašenka mušėsi į krūtinę, kad jo draugystė su Rusija neišardoma, sugrįžęs į Minską jis paleido naują tulžingo pykčio pliūpsnį Maskvos adresu. Vos trys dienos praėjo nuo jo susitikimo su D. Medvedevu Baranovičiuose, kur vyko karinės pratybos „Vakarai – 2009“, ir beveik pusketvirtos valandos užsitęsusioje spaudos konferencijoje mėgstantis pakalbėti Baltarusijos vadovas apkaltino Maskvą, kad būtent ši griauna Sąjunginę valstybę ir – tai įdomiausia – trukdo Minskui pripažinti Abchaziją ir Pietų Osetiją. Rusijos apžvalgininkas Jurijus Barančias stebisi, kad net JAV valstybės departamento propagandistai tokio negalėjo sugalvoti. Beje, pranešimas iš spaudos konferencijos A. Lukašenkos tarnybų buvo taip kruopščiai redaguojamas, kad šeštadienį laikraščiai su šia medžiaga Minsko kioskuose pasirodė tik apie 16 valandą…

Analitikai mano, kad naujo A. Lukašenkos išpuolio užsakovai yra užsienyje, galbūt Vilniuje ar Varšuvoje. Anksčiau buvo rašyta, kad Baltarusijos lyderis pasisamdė įvaizdžio formavimo specialistą iš Didžiosios Britanijos. Kaip ten bebūtų, apžvalgininkai spėja, kad taip jis elgiasi dėl keleto priežasčių.

Rusijos rinka keletą pastarųjų metų Baltarusijos prekėms vis sunkiau prieinama. Nuolat kyla pieno, kitų maisto produktų karai, pernai Maskva pareiškė sumažinanti baltarusių pasididžiavimo „Belarus“ traktorių importą, nes ketinanti pati juos komplektuoti. Artėja naujas sunkus derybų dėl naftos ir dujų kainų etapas, ir A.Lukašenka nori paruošti visuomenę šiam iš anksto planuojamam mūšiui. Mat šiemet baigiasi 2007 m. pasirašyta sutartis dėl per Baltarusijos teritoriją į Vakarus tranzitu tiekiamos naftos muitų (jie duoda šalies biudžetui beveik pusę visų įplaukų iš eksporto). Galų gale kitąmet vyks prezidento rinkimai, ir Baltarusijos lyderis, kuris stengiasi tapti amžinuoju „batka“, taip nori pelnyti rinkėjų, net ir iš opozicijos stovyklos, simpatijas. Kita vertus, Vakarai taip pat laukia, kokį smūgį A.Lukašenka smogs V.Putinui, kuris tebelaikomas svarbiausiu asmeniu Rusijoje.

Bet šiuokart A. Lukašenkos rūstybę V. Putinas užsitraukė kaip tik dėl to, kad Maskva atsisakė suteikti Baltarusijai 500 mln. dolerių paskolą ir patarė kreiptis į „EvrAzES“ – kelių buvusių posovietinių valstybių organizacijos – fondą. Vadinasi, vargu ar Minskas gaus ir 100 mlrd. Rusijos rublių (2 mlrd. dolerių) kreditą. Domino principu sugriūna visi kiti planai: maisto pramonės, kitų ūkio šakų subsidijavimas, stringa atominės jėgainės statybos Ašmenos rajone, netoli Lietuvos sienos, statybos planai, parama iš TVF. Mat, fondas dar vasarą, suteikdamas pirmąją pagalbą, perspėjo, kad tolimesnį bendradarbiavimą (eilinės derybos su TVF numatomos lapkritį) lems Maskvos ir Minsko finansiniai santykiai, taip pat tai, ar Baltarusijoje bus įkurta Privatizavimo agentūra. Nei vieno, nei kito kol kas nėra.

Šią savaitę Maskvoje įvyko V. Putino ir jo Baltarusijos kolegos Sergėjaus Sikorskio derybos. Rusijos premjeras neparodė supykęs ant A. Lukašenkos, tačiau priminė Minskui, kad baltarusiai rusišką naftą ir dujas gauna sumažintomis kainomis ir taip stabilizuoja Baltarusijos ekonomiką. S.Sikorskis atkirto, kad Baltarusija turi kitų būdų palaikyti stabilų savo ūkį. Šiaip ar taip, Minskas negali būti garantuotas, kad lapkričio derybos nevyks konfrontacijos atmosferoje ir kainos už tiekiamas dujas nepasieks pasaulinių. Tai būtų skaudus smūgis Baltarusijos ekonomikai: antai šalies Sveikatos apsaugos ministerijoje jau sklando projektas sumažinti ir tai nedidelius biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus…

Vadinasi, A. Lukašenkos išpuolis prieš V.Putiną – tai perspėjimas, kad Minskas nenusileis „rankų išsukinėjimui“ ir kad broliai slavai tegul nesistebi, kad jis vis labiau žvalgosi į Vakarus.

Tokioje įtemptoje atmosferoje būtų naivu tikėtis nuoširdesnio A. Lukašenkos sveikinimo V.Putinui gimtadienio proga: kaip praneša naujienų agentūros, atvirutėje tebuvo vadinamasis „adresas“ – be sveikinimų, palinkėjimų ir juo labiau meilės prisipažinimo.