Ką V. Putinas pasakys Gdanske?
Per Pasaulinę taikos dieną ir 70-tąsias Antrojo pasaulinio karo metines rengiamas Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino oficialus vizitas į Lenkiją panašus į sensaciją. Būsima jo kalba Gdanske, kur rugsėjo 1 d. susirinks Europos valstybių vadovai, yra didelė mįslė tiek apžvalgininkams, tiek politikams, tiek nusikalstamo Molotovo–Ribbentropo pakto aukoms. O ką jau kalbėti apie V. Putino susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir derybų su Lenkijos vadovais atmosferą…
Šias spėliones paskatino ir per Rusijos televiziją parodytas dokumentinis filmas „Slaptųjų protokolų paslaptis“. Jame Maskva aiškino, koks naudingas buvo šis paktas Lenkijai ir Baltijos valstybėms, kokia apgalvota buvo Josifo Stalino realpolitik. Tokia traktuotė visiškai atitinka Kremliaus poziciją. Prisimename, kad jis iš pradžių visiškai neigė slaptųjų protokolų egzistavimą, o dabar, kai jie oficialiai pripažinti, Maskva žengia kitą žingsnį. Ji tvirtina, kad lanksti Stalino politika atidėjo karo pradžią, leido sustiprinti į Vakarus pastūmėtas pozicijas ir netgi sukūrė prielaidas pergalei prieš fašistinę Vokietiją. Jeigu SSRS ir atsakinga už Antrojo pasaulinio karo pradžią, tai nė kiek ne daugiau negu Anglija ar Prancūzija, tyliai kapituliavusios prieš Miuncheno sąmokslą.
J. Stalinas reabilituojamas toliau. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktas esą yra teisėtas dokumentas, o štai jo slaptieji protokolai – tik jokios juridinės galios neturintys ir dėmesio neužsitarnavę ketinimai. Neva tuometinis Sovietų Sąjungos Parlamentas jų net nenagrinėjęs ir neratifikavęs.
Bet jeigu slaptiesiems protokolams nepritarė Michailo Kalinino vadovaujamas SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas, tai kaip didžiulės Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos teritorijos atsidūrė po kaustytu Maskvos batu? Ir tuomet kuo čia dėtos Baltijos šalys, neva pačios prieš karą 1940 m. vasarą nusprendusios prisijungti prie Sovietų Sąjungos, kai Maskva jas apkaltino pažeidus primestą abipusės pagalbos sutartį? Jų okupacija – tai buvo dviejų imperijų pasirašytų slaptųjų protokolų padarinys.
Interviu Laisvosios Europos radijui Lenkijos nacionalinio atminties instituto istorikas Antonis Dudekas sakė, kad vargu ar V. Putinui pavyks Lenkijoje išvengti šios delikačios temos. Gdanske jis aplankys Antrajam pasauliniam karui skirtą parodą. Vienoje nuotraukoje – paktą pasirašantys Molotovas ir Ribbentropas, kitoje – riebus J. Stalino parašas ant padalytos Rytų Europos žemėlapio. Jeigu svečias ir paskubomis praeis pro šią parodos vietą, žurnalistams jis turės paaiškinti nuotraukų turinį.
Būsimo svečio padėtį komplikuoja ir atkaklus Rusijos nenoras išaiškinti Katynės tragediją. Jos interpretavimas Maskvoje ir Varšuvoje – tai tarsi lakmuso popierėlis dviejų valstybių santykiams nustatyti. Prieškariniai Sovietų Sąjungos ir Lenkijos santykiai ir jų traktavimas – tai apskritai pamatas jiems ir šiandien. Gal V. Putinui ir pavyks įtikinti Berlyną, Londoną ir Paryžių, kad Rusijos politika nenukreipta prieš Lenkiją, sakė radijui A. Dudekas. Gal V. Putinas net prisiims kaltę dėl neseniai tarp dviejų šalių vykusio mėsos karo, nesutarimų su Briuseliu dėl energetikos prioritetų. Tačiau jis – žmogus užgrūdintas ir griežtas, mano lenkų istorikas. Geriausiu atveju svečias visas delikačias istorines problemas nustums spręsti sukurtai bendrai Lenkijos ir Rusijos komisijai.
Pasak laikraščio „Dziennik“, V. Putinas jokiu būdu nepripažins J. Stalino atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią, juo labiau – už Baltijos šalių okupaciją. Maskva nesirengia ir mokėti kompensacijų Sovietų Sąjungos režimo represijų aukoms, kaip tai padarė Vokietija. Tai dar kartą parodytų, kad Rusija nepasiruošusi vadintis civilizuota šalimi ir nenaudoti nusikalstamo prieškario patyrimo kur nors kituose buvusios imperijos pakraščiuose.
Tadas
V.Putinas turi daug drąsos, o gal ir avantiūrizmo, kad sutiko atvažiuoti į Lenkiją. Žinoma, kad jis nepripažins Baltijos šalių okupacijos ir sieks įtikinti tuo Vakarų Europos šalių atstovus.