Nejaugi piratai veikia ir prie Europos krantų?
Nejaugi ir prie Europos krantų pasirodė piratų? Tokį nerimą keliantį klausimą pateikia pasaulio žiniasklaida po to, kai liepos pabaigoje medieną plukdęs Rusijos sausakrovis „Arctic Sea“ paslaptingai dingo Baltijos jūroje. Europos Sąjungos ekspertai laužo galvas, kodėl jis, liepos 28 d. perplaukęs Lamanšo sąsiaurį, už 80 km nuo Didžiosios Britanijos krantų staiga dingo iš radarų ekranų ir daugiau neatsiliepė į pakrančių apsaugos šaukinius. Greitai bus trys savaitės, kai laivo neužfiksuoja net palydovai. Keturios dienas prieš tai laivo komanda neva pranešė, kad ant denio išsilaipino ginkluoti vyrai…
Klausimų kyla iš tiesų nemažai: ar civilizuotoje Europoje vėl veikia Somalio piratų pasekėjai? gal atgimsta senas vikingų, kadaise pasiekusių net Nemuną, užsiėmimas? o gal laivus dangina dar vienas paslaptingas Bermudų trikampis?
Kai pernai lapkritį mėginau prognozuoti, kad Somalio piratų patyrimas gali būti perimtas ir prie Lietuvos krantų, daugelis komentatorių pasmerkė tokias spėliones. Tiesa, ir dabar nėra tikslios informacijos, kas atsitiko su medieną gabenusiu rusų laivu. Britų laikraštis „Daily Telegraph“ tvirtina, kad „Arctic Sea“ antrą kartą buvo užpultas dar ir prie Portugalijos krantų.
Vien tik gandais grįstų svarstymų yra visokių. Laikraštis „Corriere della Sera“ prisiminė seną istoriją, kai 1872 m. tarp Azorų salų ir Portugalijos buvo rasta iš Mesinos uosto prieš mėnesį išplaukusi brigantina „Mary Celeste“, kuri buvo visiškai tuščia. Kapitonas su šeima ir septyni jūreiviai tiesiog dingo. Praėjusį šimtmetį, 1955 m., likimo valiai paliktas laivas „La Joyita“ dreifavo prie Samoa salų…
Kas galėjo atsitikti krovininiam laivui šiais laikais? Ekspertai mano, kad, jeigu jis būtų skendęs, jūroje plūduriuotų mediena ar būtų likę kitų katastrofos ženklų. Tačiau kas galėjo dominti 2 mln. dolerių vertės medieną iš Suomijos gabenusio ir Kaliningrade sustojusio laivo užpuolikus? O gal laive buvo ir kitoks krovinys?
Vaizduotę kaitina spėlionės, kad galbūt mediena buvo tik širma į arabų šalis nuplukdyti pavojingesnį krovinį. Interneto svetainės „Jūrų biuletenis“ redaktorius Michailas Voitenka mano, kad laive buvo tai, kas galėjo sudominti grobikus ar mafiją – nuo narkotikų, kitokių kontrabandinių gaminių iki ginklų ir branduolinių medžiagų. Laivas plaukė į Alžyrą, o Viduržemio jūroje, kaip rašo vokiečių „Der Spiegel“, veikia bent keletas teroristinių įmonių, kurias nuolat lanko neatpažinti laivai. Niekas negali nustatyti, ar tokiuose Libijos ir Sirijos uostuose prisišvartuoja bulves ar raketų dalis vežantys laivai. Nelegalius imigrantus gabenantys keltai dar kontroliuojami, tačiau nuolatinių konfliktų apimtame pietiniame Viduržemio jūros regione krovinių patikra nevykdoma.
Kitaip sakant, versija, kad rusų laivas galėjo gabenti ginklus ar kitą pavojingą krovinį ir apie tai sužinojo plėšikai, visai tikroviška. Rusija nuo seno parduoda ginklus Afrikos valstybėms, įvairiems klanams ir judėjimams. Tikėtina, kad laivo komanda buvo išlaipinta, o krovinys atiteko teroristams. Beje, „Corriere della Sera“ tvirtina, kad yra žinių apie veikiantį teroristinės organizacijos „al Qaeda“ laivyną. Dar 2001 m. buvo skelbta, kad jį sudaro 20 kovinių greitaeigių laivų. Pernai lapkritį per Mumbajuje vykusią teroristinę ataką plėšikus rėmė reide stovėjusios kelios škunos ir į „Arctic Sea“ panašus pagalbinis laivas. Nepavykus atakai jie dingo.
Vargu ar laivą užpuolė Somalio tipo piratai. Kol kas niekas nepareikalavo išpirkos. Todėl vėl atgyja senos istorijos, vaizduotę kaitinantys pasakojimai apie vikingus.
Viduramžiais senieji Skandinavijos pusiasalio gyventojai neturėjo geresnio būdo užsidirbti pragyvenimui, kaip tik plėšti Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantes ir čia plaukiojančius laivus. Normanų vikingai buvo viena grėsmingiausių ir organizuočiausių piratų bendrijų per visą žmonijos istoriją. Regioną jie buvo pasidaliję su kitų tautų – frankų, saksų, germanų – piratų bendruomenėmis.
Viduramžių Europoje nedaug kas prilygo normanų piratų laivams jūrinėmis ir kovinėmis savybėmis: laivai buvo labai lengvi, mobilūs, galėjo plaukti ir prieš vėją. Tad nenuostabu, kad vikingai nesunkiai pasiekdavo ir Lietuvą, kur neilgai svečiuodavosi. Lietuviai nebuvo nei per daug turtingi, nei per daug lengvai suviliojami, todėl normanų laivai Nemunu ar Dauguva pakildavo aukštyn ir toliau judėdavo slavų žemių link. Normanų jūrų piratus pavyko sutramdyti tik XV a., nes Skandinavijoje ir kitose vikingų valdose susikūrė politinės valstybės, su kuriomis jau buvo galima megzti normalius santykius.
Po kelių šimtmečių piratai buvo išstumti nuo britų salų, iš Karibų, Viduržemio jūros. Tačiau ar visiškai?
Piratai
Senieji vikingai prisikele ir piratauja vel…