Pastarosiomis dienomis Jungtinėms Valstijoms buvo duota suprasti, kad Amerikos viešpatavimo pasaulyje laikai baigiasi. Tai aiškiai parodė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas Jekaterinburge ir ypač čia vykęs didžiųjų pasaulio valstybių – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos (BRIK) – lyderių susitikimas.

Šią grėsmę sustiprino Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Nikolajaus Makarovo pareiškimas, kad pagal kariuomenės perginklavimo programą pirmiausiai iki 2012 m. bus perginkluotos Šiaurės Kaukazo apygardos ir Kaliningrado ypatingojo rajono grupuotės. Dar šiemet į Kaukazą – greičiausiai į Pietų Osetiją ir Abchaziją – bus nusiųsta dešimtys naujų karinių lėktuvų, o Lietuvos kaimynystėje pasirodys raketų kompleksai „Iskander“.

Dar pernai lapkritį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad mažo nuotolio raketos „Iskander“ gali būti dislokuotos Kaliningrado srityje kaip atsakas į Vašingtono planus Rytų Europoje įkurdinti priešraketinio skydo elementus. Tai buvo pasakyta jau kitą dieną, kai Amerikos prezidentu buvo išrinktas Barackas Obama. Netrukus Baltieji rūmai Maskvai parodė susitaikymo ženklą. B. Obama spaudžia santykių su Rusija „perkrovimo“ mygtuką, ir 10 raketų gaudyklių Lenkijoje bei radarų stoties Čekijoje gali ir nebūti, jei Maskva parems Irano branduolinės programos sulaikymo pastangas. Rusija taikiai reagavo į šią iniciatyvą, ir „Iskander“ tipo raketų dislokavimo Kaliningrado srityje planai buvo įšaldyti.

Kas pasikeitė per tuos keletą mėnesių? Vašingtonas iki šiol neatskleidė, ar priešraketinis skydas Rytų Europoje bus. Prasidėjo derybos, ar pratęsti Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį, tačiau Maskvoje žinoma, kad JAV ir toliau didina karinę galią. Atrodo, Iranu manipuliuoti nepavyks, nes perrinktasis Irano lyderis toliau pliekia Amerikos hegemoniją pasaulyje ir bičiuliaujasi su Rusija, Kinija, Indija ir kitomis galingomis pasaulio valstybėmis.

Taigi ir Rusija snausti neketina. Pasaulio krizė sudavė galingą smūgį jos ekonomikai, tačiau jėgų perginkluoti visą kariuomenę jai užteks. D. Medvedevas kovą pareiškė, kad armijos ir karinio jūrų laivyno perginklavimas prasidės 2011 m. ir baigsis 2020 m. Jis neslėpė, kad kai kuriuose regionuose grėsmę kelia kylantys konfliktai, tarptautinis terorizmas, NATO karinės infrastruktūros plėtra prie Rusijos sienų. Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pridūrė, kad per artimiausius 3 m. iš biudžeto kariniams užsakymams bus skirta 4 trln. rublių, iš jų 1,3 trln. kariškiai gaus jau šiemet. Beje, kaip patikslino V. Putinas, finansų krizė tam neturės jokio poveikio. Netgi modernizuojamai branduolinei ginkluotei, dėl kurios sumažinimo vyksta derybos, skiriama ketvirtadalis šios sumos. Šiemet karinė žinyba ketina nusipirkti 10 tarpžemyninių raketų „Topol-M“ ir „RS-24“ kompleksų.

Tai, kad Maskva didžiausią reikšmę teikia Baltijos ir Kaukazo regionų perginklavimui, nieko nuostabaus. Ji pareiškė mažinanti savo kontingentą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, bet drauge pradedamos derybos su šių nepriklausomomis pasiskelbusių Gruzijos respublikų vyriausybėmis dėl karinio bendradarbiavimo. Nuo antradienio iš regiono pasitraukus Jungtinių Tautų misijai, Maskva turi gerą progą stiprinti karinius įvirtinimus Gruzijos kaimynystėje. Iš čia Rusija tik apkasų grandine ribojasi su pietiniu NATO flangu ir išeina į Vidurio ir Artimuosius Rytus.

Kaliningrado anklavas yra gera korta vakariniame geopolitiniame žaidime. Rusija grąžina mažo nuotolio raketas, ne tik kad užkirstų kelią amerikiečių kompleksų galimai keliamai grėsmei, bet ir kad apsaugotų savo energetines arterijas – naftos vamzdynus ir dujotiekius į Vakarus. Tai Maskvai gyvybiškai svarbios trasos, padedančios biudžetui sudurti galą su galu. O visa kita – derybos, santykių „perkrovimas“, taikios iniciatyvos, lyderių susitikimai – tėra įtempto ir pavojingo žaidimo paviršiniai vandenys.