Ketvirtadienį į Minską atvykęs Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas buvo nusiteikęs taikiai. Nepaisydamas savo finansų ministro Aleksejaus Kudrino prieš keletą valandų iki vizito išsakytų nedraugiškų pastabų apie gresiantį Baltarusijos nemokumą, V. Putinas jį švelniai pabarė ir pataikavo Aleksandrui Lukašenkai. Jis tvirtino, kad Rusija partnerių nepaliks bėdoje ir visuomet suteiks pagalbą sąjunginei valstybei.

Rusijos laikraštis „Gazeta” tokį ministro akibrokštą pavadino skandalu. Tačiau reikia sutikti su tais analitikais, kurie tvirtina, kad tokia diplomatinio spaudimo taktika yra žinoma visame pasaulyje: žemesnio rango pareigūnas išsako visą problemos esmę, jo vadovas už tai jį viešai pakritikuoja, tačiau taip išreiškiama valstybės pozicija.

Rusijos finansų ministras pareiškė, kad iki metų pabaigos Baltarusijos aukso ir valiutos rezervai išseks ir šalis neturės kuo palaikyti nacionalinės valiutos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Minskas iš šių atsargų išleido daugiau kaip 2 mlrd. dolerių, ir tokią finansų politiką A. Kudrinas pavadino „vedančia į aklavietę”. Kitaip sakant, Maskva abejoja, ar Minskas turės iš ko grąžinti vis naujus prašomus kreditus. Iki 2011 m. Baltarusija turės grąžinti daugiau kaip milijardą dolerių paimtų paskolų. Nuo 2007 m. pabaigos Baltarusija gavo apie 3 mlrd. dolerių, pusė šios sumos buvo suteikta praėjusių metų pabaigoje ir šių metų kovą. Baltarusijos ministras pirmininkas Sergejus Sidorskis V. Putinui tvirtino, kad paskolos bus grąžintos laiku, tačiau Maskvos tai neįtikino.

Bičiuliams baltarusiams rusai taip pat pasiūlė 500 mln. dolerių paskolą imti Rusijos rubliais, tačiau A. Lukašenka nesutiko. Jam reikia dolerių. Tai dar kartą įrodo, kad Baltarusijos lyderis nepasitiki Rusijos rubliu ir visa Rusijos kreditavimo sistema. Ką jau bekalbėti apie tuos 9 mlrd. dolerių, kurių Minskas prašęs atominės elektrinei Astravo rajone, netoli Lietuvos sienos, statyti…

Baltarusijos spauda rašo, kad tarp dviejų šalių yra nemažai nesutarimų ir dėl prekybos. Rusija pareiškė daugiau nekredituosianti baltarusių pasididžiavimo – traktorių „Belarus” – pirkimo. Minskas nori, kad kaimynai pirktų 48 tūkst. šių traktorių, o Maskva tvirtina, kad jai pakanka 11 tūkst., be to, jie visi turi būti įsigyjami ne sukomplektuoti ir surinkti, o dalimis. A. Lukašenka atsisakymą pirkti baltarusišką žemės ūkio techniką pavadino integracinių procesų stabdymu. „Jeigu Rusija mūsų neįsileidžia į rinką, tai kam reikalinga ta sąjunga? Kur mums dėtis, jei nepasisukti į Vakarus ir neprisijungti prie Rytų partnerystės programos?”, – su širdgėla klausė Baltarusijos lyderis, kalbėdamas naujienų agentūrai „Regnum”.

Minsko ir Maskvos santykiai pašlijo ne šiandien ir ne prieš pat šį susitikimą Baltarusijos sostinėje. Prieš 12 m. pasirašyta sąjunginės valstybės įkūrimo sutartis neturi nei teisinio, nei ekonominio pagrindo. Bendra sąjungos Konstitucija nepatvirtinta iki šiol. Nėra ir bendros seniai žadamos valiutos, nors atsiskaitymai tarp šalių vyksta Rusijos rubliais. Nesutariama dėl rotacijos principu dirbančio vieno prezidento ir sąjungos Parlamento. Kuo toliau, tuo daugiau baltarusių abejoja tokios sąjungos būtinumu. Naujausių apklausų duomenimis, dabar net 55 proc. Baltarusijos gyventojų pasisako prieš sąjungą su Rusiją. Pernai tokių buvo mažuma.

Apžvalgininkai mano, kad Kremlius nuogąstauja dėl Minsko pastangų gerinti santykius su Vakarais ir nenoro pripažinti separatines Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikas. Rusija ekonominio spaudimo priemonėmis bando išspausti šį pripažinimą, kuris Maskvai reikalingas jos interesams Kaukaze išsaugoti. A. Lukašenkai rūpi pragmatiniai tikslai – pasaulinės krizės sąlygomis išsaugoti konkurencingą ekonomiką ir savo prestižą iki 2011 m. prezidento rinkimų.