Naktį iš pirmadienio į antradienį netikėtai plykstelėjo konfliktas tarp kaimyninių Vidurio Azijos šalių Uzbekijos ir Kirgizijos. Nežinoma ekstremistų grupė užpuolė Chanabado pasienio postą. Per susišaudymą žuvo keletas žmonių. Taškentas teigia, kad nusikaltėliai įsibrovė iš Kirgizijos pusės. Mieste sutelktos didelės karinės pajėgos. Taškento iniciatyva visa 1300 km ilgio siena tarp Kirgizijos ir Uzbekijos uždaryta. Įtariama, kad išpuolį įvykdė teroristiniu pripažintas Uzbekijos islamo judėjimas, kurio štabas dabar yra Afganistane, Kandagare.

Pranešimuose iš Vidurio Azijos daug neaiškumų: minimas skirtingas ir užpuolikų, ir nukentėjusiųjų skaičius. Liudininkai teigia matę net 16 aukų kūnų. Be to, tvirtinama, kad Andižano srities centre susisprogdino mirtininkas. Šalys kaltina viena kitą remiant teroristus, todėl padėtis regione kaista. Taškentas oficialiai apkaltino kaimyninę Kirgiziją, netiesiogiai padėjusią nusikaltėliams prasiskverbti į Uzbekiją. Biškekas atmetė tokį kaltinimą ir pranešė, kad Kirgizijos pasienyje visiškai ramu.

Visai realūs įtarimai, kad suaktyvėjo Uzbekijos islamo judėjimas (UIJ), vadovaujamas buvusio sovietų desantininko, modžahedų karo vado Džumbajaus Chodžijevo. Vis dėlto esama šaltinių, kuriuose nurodoma, kad jis žuvo 2001 m. lapkritį, kai NATO bombardavo talibų pozicijas Afganistane, arba 2 m. vėliau. Kiti šaltiniai nepakeičiamu organizacijos vadu vadina islamistų lyderį Tahirą Juldaševą, kuris, pasak Pakistano armijos, 2004 m. Pakistane prie sienos su Afganistanu buvo sužeistas ir iki šiol kažkur slapstosi. Jis yra dešimtas pagal svarbą „al Qaedos“ vadovybės narys. Tai aktyviausia islamistų politinė organizacija Vidurio Azijoje. Judėjimas įkurtas 1996 m. iš Uzbekijoje uždraustų ir emigravusių islamistų partijų narių. Jungtinių Valstijų valstybės departamentas įtraukė UIJ į pavojingiausių pasaulio teroristinių organizacijų sąrašą. Jis gaudavo Osamos bin Ladeno ir Saudo Arabijos islamistinių fondų finansinę paramą. Organizacija deklaruoja siekį Ferganos slėnyje sukurti Islamo valstybę (kalifatą).

Nuo 1997 m., kai šiame Uzbekijos slėnyje buvo nužudyti keli valdžios pareigūnai, buvusioje sovietinėje respublikoje pradėta griežtai riboti nevalstybinių islamo organizacijų veiklą. Žmogaus teisių grupės ir kai kurios Vakarų valstybės kritikuoja Islamo Karimovo valdomą Uzbekiją už opozicijos netoleravimą ir griežtą elgesį su politiniais ir tikėjimo kaliniais. Sostinėje Taškente labai griežtų saugumo priemonių laikomasi nuo 1999 m. vasario, kai miesto centre per kelis sprogimus žuvo 16 žmonių ir daugiau kaip šimtas buvo sužeista. Atsakomybė už šiuos bombų sprogimus vėl teko radikaliam su „al Qaeda“ glaudžiai susijusiam Uzbekijos islamo judėjimui, kurį Vašingtonas taip pat kaltina dėl Rugsėjo 11-osios išpuolių.

Interneto svetainė „Uznews.net“ pranešė, kad kita teroristinė organizacija „Islamo džihadas“ išplatino pareiškimą, kuriuo prisiima atsakomybę už išpuolius Chanabade. Juos esą įvykdė vienas judėjimo padalinys. Tai buvo kerštas Uzbekijos lyderiui I. Karimovui, kaltinamam nekaltų musulmonų žudymu ir pataikavimu JAV ir apskritai Vakarams.

„Islamo džihadas“ į dienos šviesą išlindo 2004 m. pavasarį. Tuomet Bucharoje ir Taškente teroristai įvykdė keletą išpuolių, per kuriuos žuvo 47 žmonės, o 37 iš jų – šios teroristinės organizacijos nariai. Taškentas puolė neigti jos egzistavimo faktą, tačiau, kai Berlyne 2007 m. rugsėjį buvo suimti keli judėjimo vadeivos, I. Karimovas sutiko, kad organizacijos šaknys yra Uzbekijoje.

Visus šiuos išpuolius apžvalgininkai sieja ne tik su Vidurio Azijos režimų ypatybėmis. Uzbekija ir Kirgizija kovai su talibais Afganistane sutiko savo teritorijose dislokuoti NATO ir JAV karines bazes. Nors po įvykių Andižane 2005 m. ES įvedė sankcijas Uzbekijai, Chanabado oro uoste buvo dislokuota apie pusantro tūkstančio Amerikos kariškių ir 30 sraigtasparnių. Manaso civilinis oro uostas prie Biškeko buvo tapęs atraminiu JAV oro aviacijos punktu skrydžiams į Afganistaną. Tiesa, dabar užsieniečiai iš ten vejami, bet Vašingtonui ir Briuseliui teliko susitarti su Maskva, kad ši tarpininkautų panaudojant Vidurio Azijos šalių teritoriją antskrydžiams į Afganistaną.

Kaip rašė Rusijos dienraščio „Izvestija“ apžvalgininkas Aleksandras Grigorjevas, Maskvoje ilgą laiką galiojo tabu komentarams apie įvykius Uzbekijoje, Kirgizijoje ir Tadžikijoje. Esą Kremlius nenori erzinti vietinių komunistų, kurie ir taip kaltina jį Rusijos interesų išdavyste, „perleidžiant“ Amerikos imperialistams buvusią sovietinę Vidurio Aziją. Vis dėlto akivaizdu, kad didžiųjų valstybių interesai šiame regione sukelia dar didesnį islamistų pasipriešinimą, kuris dažnai virsta baisiu kraujo praliejimu.