Antrasis Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas pirmadienio rytą sukėlė ne tik beveik 5 balų žemės drebėjimą šalies šiaurės rytų regione, bet ir supurtė visą pasaulį. Sprogimo galia siekė 20 kilotonų. Tokios pačios galios bomba „Mažylė“ 1945 m. buvo susprogdinta 600 m aukštyje virš Hirosimos. Susirūpinimą dėl šio bandymo pareiškė Europos Sąjunga ir Rusija. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama jį pavadino „iššūkiu visai tarptautinei bendrijai“. Pirmadienį dėl jo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis. Pietų Korėjos kariuomenėje paskelbta padidinta kovinė parengtis.

Po šio branduolinio bandymo, atrodo, Šiaurės Korėja dar ilgai liks JAV sudarytame „blogio ašies“ šalių sąraše, nors pernai spalį Pchenjanas, leidęs užsienio ekspertams lankytis branduoliniame Jonbenio centre, jau nebuvo minimas kaip tarptautinio terorizmo rėmėjas. Pirmadienio sprogimas – tai dar vienas argumentas Vašingtonui dislokuoti Rytų Europoje priešraketinio skydo elementus, neva taip saugantis nuo Šiaurės Korėjos ir Irano kėslų. Beje, praėjusią savaitę Teheranas išbandė apie 2 tūkst. km nuskriejusią raketą „žemė-žemė“. Lyg būtų negana šio sprogdinimo, Šiaurės Korėja po keleto valandų paleido mažo nuotolio – apie 80 km – zenitinę raketą. Dabar JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos ekspertai tiria, ar 10 km gylyje susprogdinta bomba nebuvo kompaktinės balistinės raketos galvutės užtaisas. Seulas jau pranešė, kad Pchenjanas turi dvi plutoniu užtaisytas kompaktines galvutes balistinėms raketoms, kurios gali nuskrieti 1200 km.

Pchenjanas iš anksto ruošėsi šiam iššūkiui. Balandžio pradžioje Šiaurės Korėja pažymėjo socialistinės valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo 97-tąsias gimimo metines. Ta proga dabartinis lyderis Kim Jong Ilas atsisakė šešiašalių derybų ir nutarė grįžti prie savo branduolinės programos. Toks buvo Pchenjano atsakas į Jungtinių Tautų deklaraciją, smerkiančią balandžio 5 d. atliktą Šiaurės Korėjos raketos „Taepodong-2“ bandymą. Pernai įsileistiems Tarptautinės atominės energetikos agentūros inspektoriams liepta krautis lagaminus, Jonbenio reaktoriai balandžio pabaigoje vėl paleisti, o juose naudojami branduolinio kuro strypai perdirbami į atominiam ginklui tinkamas medžiagas.

Jau 16 m. JAV veda derybas su Šiaurės Korėja dėl branduolinio ginklo neplatinimo. Kaip rašė šveicarų „Le Temps“, Vašingtonui teko įsitikinti, kokia tai sunki partnerė. Nuo 2003 m. rudens į derybas įsijungė dar keturios valstybės – Pietų Korėja, Rusija, Kinija ir Japonija. 2006 m. spalio 9 d. atliktas pirmas požeminis branduolinis bandymas, bet ir jis ilgam nenutraukė derybų. O pernai vasarą ledai tarsi ir pajudėjo: branduoliniai reaktoriai Jonbenio jėgainėje buvo sustabdyti, į ją atvyko tarptautiniai inspektoriai. JAV nutarė palaipsniui atšaukti ekonomines sankcijas Pchenjanui. Tarptautinę visuomenę sugraudino tai, kad dėl branduolinių vieno diktatoriaus užgaidų kenčia 24 mln. korėjiečių, o ant kortos pastatytas viso regiono saugumas. Šiaurės Korėja yra paskelbusi vadinamąjį 150 d. mūšį dėl geresnės ekonomikos, kuri visai sugriuvo Vakarams įšaldžius šalies kompanijų sąskaitas savo bankuose. Nepasiteisinus šiam gailesčiui, prieš mėnesį JAV paragino į sankcijų sąrašą įtraukti dar trijų kompanijų – kalnakasybos, technologijų ir bankų – avuarus.

Rusija ir Kinija pataria neerzinti Pchenjano. Rusijos Primorės kraštas 18 km ilgio siena ribojasi su Šiaurės Korėja, nuo kurios iki Vladivostoko – koks 100 km. Branduolinio bandymo dieną čia vyravo pietryčių krypčių vėjai, kurie su atmosferos masėmis gali atnešti ir radioaktyvias branduolinio bandymo nuosėdas. Bet Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos tarnybos vis dar tiria aplinkai daromą poveikį, o oficialioji Maskva ragina „rodyti santūrumą“, kad padėtis Korėjos pusiasalyje netaptų nevaldoma…