Apie dujas Europai – tolimajame Chabarovske

Gegužės 21–22 d. tolimajame Chabarovske, net už 8500 km nuo Maskvos, visai prie pat Kinijos sienos, ant srauniojo Amūro upės kranto, rengiamas ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Toli nuo vertintojų akių 27 Europos šalių lyderiai ir Bendrijos vadovai turės išklausyti Maskvos siūlymų energetikos ir Europos saugumo srityje.

Šis susitikimas bus kaip atsvara jo išvakarėse numatytam surengti Rusijos ir NATO tarybos posėdžiui, kurį Maskva atšaukė, kai tarp Rusijos ir Aljanso kilo vadinamasis šnipų karas. Gegužės pradžioje Rusija išsiuntė du kanadiečių diplomatus, kai Kaukaze prasidėjo NATO ir Gruzijos karinės pratybos. „Mes padarėme tai, ką privalėjome padaryti, atsakėme taip, kaip priimta diplomatinėje praktikoje, – akis už akį, dantis už dantį“, – ciniškai sakė Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas.

Kremliaus politikoje cinizmo netrūksta ir bendraujant su Bendrija. Susitikimo Chabarovske išvakarėse valstybinis koncernas „Gazprom“ paskelbė ES ultimatumą: jei Briuselis blokuos alternatyvių dujotiekių tiesimą į Europą, jos gyventojai 2020 m. galės šildytis malkomis. Koncerno vadovo pavaduotojas šalies prezidento bendrapavardis Aleksandras Medvedevas be užuolankų pareiškė, kad mes nesulaukėme atsakymo, kodėl Briuselis rusiškas dujas nori pakeisti kitais energijos šaltiniais. Ketvirtoje tarptautinėje konferencijoje „Energetinis dialogas tarp Rusijos ir ES: dujų aspektas“ jis kritikavo Europos veikėjus už tai, kad šie mėgina blokuoti naujų Rusijos dujotiekių statybos projektus, todėl Europa negaus žadėtų 80–100 mlrd. kubinių metrų dujų. „Gazpromo“ atstovas paneigė, kad Europa energetiniu požiūriu priklauso nuo Rusijos.

Kalbant skaičių kalba, tokią priklausomybę iš tikrųjų įžvelgti sunku. Pernai iš Rusijos į Europą tekėjo 25 proc. jai reikalingų dujų, Norvegijos dalis sudarė 18 proc., o Alžyro – 10 proc. Palyginimui koncerno vadovai nurodo kitą skaičių: antai Amerikos mikroprocesorių gamintoja „Intel“ Europos rinką užpildo 80 proc. Žinoma, kompiuterių įranga – tai ne nafta ir dujos, kuriomis Rusija jau kuris laikas mėgina daryti Europai politinį spaudimą.

Rusija kovoja dėl dujotiekio „Pietų srautas“ (South Stream) tiesimo. 900 km ilgio trasa nuo Novorosijsko per Juodąją jūrą iki Bulgarijos Varnos miesto gali būti pradėta tiesti jau šiemet. Bulgarijos teritorijoje jis turėtų išsišakoti: viena atšaka eitų į Pietų Europą – pro Italiją ir Balkanus, antroji – į centrinę Europos dalį. Naujienų agentūra „RosBalt“ praneša, kad 10 mlrd. dolerių vertės projektas gali būti įgyvendintas iki 2013 m. Dujotiekiu tekės apie 30 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Dujų kiekis bus padidintas pigios žaliavos iš Turkmėnijos sąskaita. Susitarimą dėl pradinio Kaspijos dujotiekio statybos 2007 m. gruodį pasirašė Rusijos, Turkmėnistano ir Kazachstano vadovai. Serbija – ketvirtoji šalis po Rusijos, Italijos ir Bulgarijos, kuri dalyvaus tiesiant „Pietų srautą“ ir juo naudojantis.

Maskva visaip priešinasi kito dujotiekio „Nabucco“ tiesimui. Apžvalgininkai jį vadina vienu iš Europos energetikos politikos sopulių. Vis dėlto jis dar turi vilčių tapti sėkmingu projektu. Penkių šalių – Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir Vengrijos – Vyriausybės dar pirmąjį šių metų pusmetį pasižadėjo pasirašyti susitarimą, kuris turėtų pakloti pamatus pasiruošti dujotiekio statybai. Tiesa, pati statyba, jei viskas vyks pagal planą, prasidės tik 2011 m., o dujų tiekimo pradžia numatoma 2014 m. Dujotiekis, turėsiantis sujungti dujų turtingas Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalis su Europa, aplenkia Rusiją ir Ukrainą, todėl atima iš Maskvos galingą priemonę spausti buvusias sovietines respublikas.

Chabarovske Rusija bandys palenkti savo pusėn per 30 ES lyderių. Jos netenkina ir gegužės pradžioje Prahoje duotas startas šešioms buvusioms sovietinėms respublikoms dalyvauti vadinamoje Rytų partnerystės programoje. Skaudžiausia, rašo britų laikraštis „The Guardian“, kad Briuselis į Europos pusę bando pavilioti autoritarinį Aleksandro Lukašenkos režimą. Kitaip sakant, toli nuo motulės Europos Rusijos strategai botagu ir meduoliu mėgina palenkti Briuselį savo pusėn. Pabaigoje – lingvistinis pasvarstymas. Amūro upė, kurios teikiamais malonumais mėgins svečius pavergti Maskva, toli gražu nereiškia meilės. Kinų kalba – tai Juodoji drakono upė, o mongolų ar mandžiūrų kalbose – tiesiog Juodoji upė. Taigi Chabarovske politikų laukia juodo darbo valandos…

žinių radijas logo mazas