Gegužės 7 d. Prahoje prasidedančio ES viršūnių susitikimo pagal Rytų partnerystės programą intriga buvo viena – ar atvyks į jį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Intrigos nebeliko, kai Baltarusijos lyderis, kaip ir Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas, nutarė atsiųsti žemesnio rango pareigūnus. Beje, susitikime nebus ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko, Prancūzijos prezidento, neapsisprendęs ir Lenkijos Vyriausybės vadovas. Apžvalgininkams tai buvo dingstis padaryti išvadą, kad ES Rytų partnerystės programa nėra labai rimta iniciatyva…

Gali būti, kad toks požiūris į šią programą skatinamas iš Maskvos. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kovo mėnesį pareiškė, kad jam kelia susirūpinimą tokios iniciatyvos, kurios gali būti nukreiptos prieš Rusiją. Tuomet jo kolega ir šio susitikimo organizatorius Čekijos diplomatinės tarnybos vadovas Karelas Schwarzenbergas atkirto, kad „ministras kalba nesąmones, ir jis tai pats puikiai žino“. Maskva įtaria, kad taip Briuselis nori atitraukti iš jos orbitos buvusias šešias sovietines respublikas – Azerbaidžaną, Armėniją, Gruziją, Moldovą, Ukrainą ir Baltarusiją. Kiekviena iš jų yra Rusijos interesų zonoje.

Rytų partnerystės idėja, pakeitusi Europos kaimynystės politiką, priklauso Lenkijai, kuri taip sureagavo į Rusijos agresiją prieš Gruziją ir paragino ES šalis imtis veiksmų neleisti įsigalėti Rusijos įtakai buvusioje sovietinėje erdvėje. Pernai gruodžio pradžioje Europos Komisija pristatė projektą, kaip stiprinti bendradarbiavimą su tomis šešiomis šalimis. Kadangi kai kurios Bendrijos senbuvės prieštarauja naujų narių priėmimui, buvo nutarta, kad šis projektas – tai tik partnerystės, o ne narystės pradžia. Šių metų kovą 27 ES šalių lyderiai patvirtino Rytų partnerystės programą, numatančią politinį ir ekonominį šešių valstybių suartėjimą su Bendrija. Programos įgyvendinimo pradžia ir bus numatyta susitikime ketvirtadienį.

Vykdant šį projektą, planuojama pasirašyti Asociacijos sutartis, kurių reikšmė daugiau simbolinė, kiek galima suderinti partnerių teisinę bazę su ES standartais, sukurti bendras institucijas, paskui – gal ir naują laisvos prekybos zoną, kuri apimtų 33 Europos šalis. Programoje numatyta įvesti bevizį režimą su ES, kuris labai svarbus 76 mln. tose šešiose šalyse gyvenančių žmonių, iš kurių 46 mln. vien tik Ukrainos gyventojų. Ne mažiau svarbu ir žemyno bei regiono valstybių bendradarbiavimas energetinio saugumo srityje, dėl kurio Rusija turi daugiausia pastabų.

Beje, nors pernai gruodį priimtoje Deklaracijoje apie lėšas neužsimenama, naujoms programos dalyvėms rūpi šio projekto finansavimas. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis išdavė, kad iki 2013 m. šiai iniciatyvai numatyta gana kukli suma – 600 mln. eurų, iš kurios 250 mln. būtų panaudota iš Bendrijos partnerystės fondų. Šie pinigai bus skirti valstybių institutams stiprinti, sienų kontrolei, pagalbai mažoms kompanijoms. Akivaizdu, kad tai bus nebloga parama šešioms valstybėms šiomis pasaulio ekonomikos krizės sąlygomis.

Bet Briuselis puikiai supranta, kad nė viena programos dalyvė nėra nepriekaištinga. Kaip rašo Bendrijos naujienų svetainė „EUobserver“, Armėnijoje saugumo pajėgos pernai nušovė aštuonis demonstrantus, Ukrainoje vietą Parlamente galima nusipirkti už 3 mln. eurų, Gruzija apskritai artėja prie politinės suirutės. Taigi iš anksto kalbėti apie konkrečius finansavimo objektus nėra prasmės.

Jei grįžtume prie intrigos, pati rizikingiausia programos dalyvė – Baltarusija. Autoritariškas šios šalies prezidentas A. Lukašenka, ko gero, mažiausiai padarė, kad pelnytų teisę dalyvauti projekte. Kita vertus, nepakvietus Minsko dalyvauti programoje, Rytų erdvėje atsirastų „juodoji skylė“ ir Rusija čia dar labiau sustiprintų savo įtaką. Vakarai jau seniai atsisakė taktikos izoliuoti Baltarusiją. Ateis laikas, kai Vakarų lyderiai, o gal ir pats Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama spaus ranką A. Lukašenkai. Net ir nedalyvaudamas Prahos susitikime, „paskutinis Europos diktatorius“, kaip rašo vokiečių „Frankfurter Rundschau“, švenčia triumfą. Formaliai pakvietusi jį į viršūnių forumą ES pirmininkaujanti Čekija suteikia galimybę Baltarusijos lyderiui neatidėlioti politinių ir ekonominių reformų šalyje.

Taigi intrigos Prahoje nebeliko, užtat susidarė ilgalaikis ažiotažas – kaip greitai Baltarusija susibičiuliaus su Vakarais.