Padėkos dieną nuo valdžios pakylos nueinantis George’as W. Bushas pasigailėjo ne tik išrinktojo kalakuto, bet ir… Maskvos. Pasitraukdama iš Baltųjų rūmų 43-ojo Amerikos prezidento komanda nutarė neerzinti Rusijos: ji atsisakė gruodžio pradžioje vyksiančioje NATO sesijoje suteikti Gruzijai ir Ukrainai Narystės veiksmų planą.

Kaip pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice, Vašingtonas nenori konfrontuoti su kai kuriomis Europos šalimis, kurios prieštarauja Kijevo ir Tbilisio priėmimui į Aljansą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dėl tokios pozicijos, žinoma, išreiškė pasitenkinimą. „Aš patenkintas, kad galų gale sveikas protas nugalėjo, – pareiškė jis naujienų agentūrai „RIA Novosti”. – Gaila tik, kad tai įvyko pačioje dabartinės Amerikos administracijos valdymo pabaigoje…”

Na, o Lietuvos Seimas ketvirtadienį paskubėjo priimti rezoliuciją, raginančią šias dvi buvusias sovietines respublikas kuo greičiau integruoti į NATO. Taigi Vilnius, nesuderinęs savo pozicijos nei su Vašingtonu, nei su Briuseliu, nei turbūt su Maskva, vėl tapo balta varna. Bet tai pusė bėdos, žinant, kad ypatingosios Lietuvos nuomonės seniai niekas neklauso…

Daug svarbiau, kad dabar Kijevas ir Tbilisis palikti likimo valiai, kitaip sakant, akis į akį su Maskva. D. Medvedevas kilniadvasiškai pridūrė, kad „šios šalys turi pačios nuspręsti”, ir patarė joms dėl narystės NATO surengti referendumus. Jis gerai žino, kad vidinių prieštaravimų draskomose šalyse ne pats geriausias metas klausti jų gyventojų, nori jie ar ne stoti į Aljansą. Apklausų duomenimis, Ukrainoje stojimo priešininkų skaičius nuolat auga ir pasiekė apie du trečdalius gyventojų.

Savo nenorą užtarti dvi buvusias sovietines respublikas Vašingtonas aiškina tuo, kad jos dar nepasirengusios integruotis į Europos struktūras ir kad apskritai ši jų atstūmimo idėja kilo ne Baltuosiuose rūmuose, o Londone. Britai esą sako, kad balandį priimta Bukarešto deklaracija nenumato konkrečių Ukrainos ir Gruzijos prisijungimo prie NATO terminų. Prie Londono prisijungė Paryžius ir Berlynas, kurie šioje Aljanso rudens sesijoje Briuselyje abiem šalims atsisako suteikti Narystės veiksmų planą.

Kaip rašo laikraštis „The Financial Times”, šiam apsisprendimui didelę reikšmę turėjo Rusijos ir Gruzijos konfliktas rugpjūtį. Vakarų lyderiai įtikinti, kad šį karą išprovokavo impulsyvūs Michailo Saakašvilio sprendimai, todėl Briuselis ir Vašingtonas linkę palaukti, kol kitąmet Gruzijoje įvyks nauji prezidento rinkimai. Padėtis Ukrainoje taip sunkiai prognozuojama. Nuolatiniai prezidento ir ministrės pirmininkės kivirčai, ginčai su Maskva dėl Sevastopolio, Juodosios jūros laivyno, Krymo, didelės dalies gyventojų priešinimasis stojimui į NATO tik atitolina šią svajonę.

Kita vertus, naujasis JAV prezidentas Barackas Obama, kuris yra išsakęs pritarimą šių šalių integracijai į NATO, kol oficialiai netaps šalies vadovu, nesiims spręsti tokių painių užduočių. Netgi ir kitą balandį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, kaip prognozuoja „The Financial Times”, jis daugiau dėmesio skirs Aljanso operacijai Afganistane.

Briuselyje manoma, kad Ukrainos ir Gruzijos įstojimui į Aljansą gali prireikti 2 ar 3 metų. Kol kas C. Rice spaudos konferencijoje galėjo tik pažadėti, kad dialogas su Tbilisiu ir Kijevu bus aktyvinamas per NATO ir Gruzijos bei NATO ir Ukrainos komisijas.

Taigi vežimas sustojo. Bet dėl to ir Vilniui nereikėtų labai sielotis. Lietuvos parama Ukrainai ir Gruzijai yra vertinama, ji nepraėjo be pėdsakų, o kiek spontaniškai priimamos deklaracijos turi ne kenkti Lietuvos įvaizdžiui, o dar kartą akcentuoti jos ištikimybę demokratiniams pokyčiams ir integraciniams siekiams.