B.Obama į komandą renkasi moteris
Išrinktasis Amerikos prezidentas Barackas Obama skuba formuoti savo komandą, kurią jis ketina paskelbti iškart po lapkričio 27-osios – Padėkos dienos. Atrodo, kad pirmenybę jis atiduoda moterims. Jos įtakingos, turtingos ir paprastai susijusios su dvi kadencijas prezidentu išbuvusio Billo Clintono aplinka. Kandidatės yra maždaug bendraamžės su prezidentu.
Manoma, kad Arizonos gubernatorė Jannet Napolitano, kuriai kitą savaitę sukaks 51-ri, užims vienos svarbiausių po Rugsėjo 11-osios sukurtų žinybų Nacionalinio saugumo ministerijos vadovės postą. Ji buvo federalinė prokurorė ir palaikė glaudžius ryšius su Clintonų šeima, tačiau viena pirmųjų iš demokratų lyderių perėjo į Baracko Obamos flangą. Garsią advokatę remia ir Johnas McCainas, kurio dukters Sidney bylos dėl skausmą malšinančių vaistų vagystės prokurorė nepateikė antram tyrimui.
Į labai svarbų krizės sąlygomis prekybos ministrės postą buvo numatyta Čikagos verslininkė 49-rių metų Penny Pritzker, paveldėjusi viešbučių tinklą „Hyatt“ ir vadovavusi B.Obamos rinkimų kampanijos „smegenų centrui“.
JAV generaliniu prokuroru numatytas juodaodis, kiek vyresnis Ericas Holderis, kuriam kitą dieną po prezidento inauguracijos sausio 20-ąją sukaks 58-ri.
Tačiau daugiausiai diskusijų sukėlė kitas išrinktojo prezidento pasiūlymas. Tai, kad Barackas Obama ketina savo buvusią oponentę demokratų partijoje Hillary Clinton paskirti valstybės sekretore, daug ką privertė traukyti pečiais. Kvietimas dirbti administracijoje buvusią partinę priešininkę rinkimų kampanijoje – kilnus gestas, tačiau britų laikraštis „The Independent“ įtaria, kad B.Obama tai daro ne šiaip sau: taip jis jau dabar nori neutralizuoti galimą stiprią konkurentę 2012 m. prezidento rinkimuose…
Vašingtone kalbama, kad, jei neiškils kokių nors nenumatytų problemų, šio paskyrimo laukiama jau artimiausiomis dienomis. O tų problemų gali būti. Jau dabar pradėta tikrinti finansinė jos vyro, buvusio prezidento Billo Clintono veikla. Po darbo Baltuosiuose rūmuose jis aktyviai važinėjo po pasaulį, skaitydamas paskaitas verslo temomis ir užsiimdamas labdaringa veikla. Jo labdaros fondą rėmė įtakingi verslo magnatai bei užsienio valstybės, todėl B.Obamai reikia įsitikinti, ar būsimos valstybės sekretorės darbui netrukdys vyro dalykiniai interesai.
Senatorė kol kas aptakiai vertina išrinktojo prezidento pasiūlymą. Jos vyras Billas mano, kad žmona gali tapti „puikia valstybės sekretore“. Hillary, be abejo, daug išloštų, tapusi Amerikos diplomatijos vadove, nors jos karjerai šie ketveri metai būtų ne tik sunkesni negu Madelaine Albrigt arba Condoleezzai Rice, bet ir lemtingi. Londono „The Giardian“ spėlioja, ko galima laukti iš garsios politikos veikėjos šiame poste? Ji aršiau negu B.Obama kritikavo George‘o W. Busho administraciją už rizikingus užsienio politikos žingsnius, bet pritarė, pavyzdžiui, JAV intervencijai į Haitį bei į buvusią Jugoslaviją.
Prieš karą Kosove ji kvietė vyrą prezidentą apginti Kosovo albanus nuo serbų, pasisakė už karinės jėgos panaudojimą Irake, bet paskui lygiai taip uoliai kritikavo respublikonus už karą šioje šalyje. Dar vienas Hillary Clinton išmėginimas būtų įtempti santykiai su Rusija, nes derybininkės patirties jai trūksta, o per rinkimų kampaniją ji smerkė Maskvą už žmogaus teisių pažeidimus.
Tačiau tiek demokratai, tiek respublikonai pripažįsta, kad šis naujojo prezidento pasirinkimas būtų vykęs. Buvęs valstybės sekretorius Henry‘s Kissingeris pareiškė, kad „ši dama yra didžio proto politikė, jau pademonstravusi sugebėjimą siekti tikslo“.