Kas kariauja Konge – tutsiai ir hutai?

Šįkart nukeliaukime toliau nuo Lietuvos –  į Centrinę Afriką, kuri jau keletą dešimtmečių kenčia nuo nesibaigiančių etninių konfliktų ir karų. Pasaulio naujienų agentūros praneša, kad naujas karas įsiliepsnojo Kongo Demokratinėje Respublikoje, buvusiame Zaire. Šią didžiulę Afrikos šalį reikia skirti nuo Kongo Respublikos – šiek tiek vakariau esančios nedidelės šalies. Taigi šios šalys dažnai vadinamos sostinių vardais: pirmoji – Kongas – Kinšasa, o antroji – Kongas – Brazavilis.

Taigi Konge – Kinšasoje, nepaisant sausį pasirašyto susitarimo, vėl plykstelėjo kovos veiksmai tarp sukilėlių tutsių ir Vyriausybės kariuomenės remiamų hutų. Sukilėlių vadas, buvęs generolas Loranas Nkunda sako, kad netrukus sukilimas iš rytinės Kongo dalies išplis po visą šalį ir jis nori išlaisvinti visą jos teritoriją. 

Konfliktas regione įsižiebė prieš 10 m., tačiau jo užuomazgų atsirado kilus karui Ruandoje 1994 m. Varžybos dėl gausių mineralinių išteklių virto didžiuliais susirėmimais tarp pagrindinių genčių. Radikalieji hutų lyderiai buvo išvyti iš Ruandos ir dalis jų su savo būriais susitelkė rytiniame Konge. Konfliktas apėmė ne tik šią Centrinės Afrikos šalį, tačiau ir dar maždaug dešimtį regiono valstybių – Ugandą, Burundį, režimą Brazavilyje.

Nuolatiniai karai regione nusinešė milijonus gyvybių, plūstelėjo minios pabėgėlių. Vien tik Konge – Kinšasoje žuvo 5,5 mln. žmonių, o dar milijonas tapo pabėgėliais. Po ilgų derybų tarp Vyriausybės atstovų ir sukilėlių šių metų sausį pasirašytas paliaubų susitarimas, pagal kurį sukilėliai turėjo atsitraukti į pozicijas, užimtas praėjusių metų gruodį, tai yra už buferinės zonos, kurią saugoti ėmėsi Jungtinių Tautų taikdariai. Iš viso Konge jų dislokuota 17 tūkst. Vyriausybė sukūrė specialią komisiją sukilėliams į nacionalinę kariuomenę integruoti.

Vis dėlto taikdarių pastangos nuėjo perniek. Nuo susitarimo pasirašymo, tai yra sausio 23 d., iki liepos jis buvo pažeistas beveik 200 kartų. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos stebėtojai pranešė, kad padėtis regione nė kiek nepagerėjo – tęsiasi taikių gyventojų žudynės, prievartavimai, plėšimai.

Kongo Demokratinės Respublikos Konstitucija buvo priimta 2006 m. vasarį. Ji sukūrė tam tikrą balansą tarp valdžios institucijų, užtikrino mažumų saugumą, nustatė prezidento įgaliojimus. Tuomet buvo numatyti ir pirmieji per 40 m. laisvi Parlamento rinkimai, tačiau dėl nesutarimų jie buvo vis atidėliojami. Iš kaimyninės Ruandos plūstelėję pabėgėliai, o su jais – ir karingos hutų gentys, darė įtaką Kinšasos režimui. Atsiskyrę nuo Vyriausybės kariuomenės tutsių būriai šalies rytuose nutarė priešintis perbėgėliams ir Vyriausybės daliniams.

„Importuotas“ į Kongą konfliktas tarp tutsių ir hutų tapo svarbiausia ne tik šios valstybės problema. Iš tikrųjų tutsiai ir hutai – beveik ta pati tauta: kalba ta pačia kalba, išpažįsta tą pačią religiją, dainuoja tas pačias dainas, šoka kone tuos pačius šokius. Iki 19 a. pabaigos tutsių ir hutų tapatybės beveik neegzistavo. Vidurio Rytų Afriką ėmus valdyti belgams, labiau privilegijuotą padėtį užėmęs vietinių afrikiečių socialinis sluoksnis imtas vadinti senu čia gyvenusių žmonių tutsių vardu, o hutai – didžioji vargingai gyvenusių vietinių afrikiečių dalis. Vis dėlto socialinė perskyra tarp tutsių ir hutų antrojoje 20 a. pusėje įgijo kraupų karų ir žudynių atspalvį.

Tokia ar panaši padėtis Konge, Ruandoje, Zimbabvėje, Sudane ir daugelyje kitų Afrikos šalių, kuriose gajus reiškinys, kad valstybė tampa savo pačios gyventojus plėšiančiu ir niokojančiu aparatu, o jos institucijos tarnauja ne visos šalies, o tik nedidelio klano ar, geriausiu atveju, nedidelės etninės grupės interesams.

O plėšti regione yra ką.  Kongo Demokratinė Respublika yra ypač turtinga natūralių išteklių. Jos teritorijoje glūdi didžiuliai vario rūdos klodai, pagal reto metalo kobalto išgavimą Kongas kartu su Rusija pirmauja pasaulio rinkoje. Šalyje taip pat nemaži tantalo, volframo, chromo, nikelio, aukso, sidabro, geležies, magnio, deimantų, anglies, dujų ištekliai. Yra dar ir kitų, strateginės reikšmės, iškasenų, pavyzdžiui, urano branduolinei energijai. Dauguma šių išteklių, kaip ir juos išgaunančių kasyklų, yra būtent Kongo rytuose. Čia šeimininkauja sukarintos grupuotės, kurios ir pasiima visą pelną. Nesunku suprasti, kam jie parduodami. Pavyzdžiui, tantalas ir kobaltas naudojami aeronautikoje, optiniams kabeliams, mobiliesiems telefonams, kompiuteriams, kompiuterinių žaidimų konsolėms gaminti. Tai yra tų prekių, kurios dažnai gaminamos ir parduodamos išsivysčiusiose ir daugiau ar mažiau pasiturinčiose šalyse.