44-ojo JAV prezidento rinkimai – ne už kalnų. Galima sakyti, kad ši rinkimų kampanija niekuo nesiskiria nuo 18-ojo amžiaus pabaigos, kaip pirmuoju Amerikos vadovu 1789 m. tapo 57-rių sulaukęs George‘as Washingtonas. Tiesa, tuomet šiaurės žemyne griaudėjo Pilietinis karas, galinga, iš imigravusių tautų susibūrusi ir savo pasakiškais turtais bei galimybėmis viliojusi valstybė buvo padalinta į dvi stovyklas. Bet būtent G.Washingtonas pajėgė atkurti taiką, įkurti konfederaciją ir patvirtinti iki šiol gyvuojančią Amerikos konstituciją. Prie jo kapo duobės 1799 m. vienas respublikonizmo idėjų šalininkas taip sakė apie pirmąjį prezidentą: „Jis buvo pirmas kare, pirmas taikoje ir lieka pirmas amerikiečių širdyse”(“first in war, first in peace, and first in the hearts of his countrymen”).

Daugiau kaip po 200 metų situacija Jungtinėse Valstijose lyg ir kitokia, bet ir panaši. Karas šalyje nesiaučia, federalizmo principai puikiai prigiję, amerikietiška demokratija davusi savo vaisių. Tiesa, JAV ekonomika primena praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Didžiąją depresiją, stebinusi pasaulį pigiais degalais dabar JAV išgyvena energetinę krizę, užsienio politikoje – nuolatinės konfrontacijos požymiai…
Filosofiškai žvelgiant, tai visai natūralu, bet – paklausk amerikietį, kada jam buvo geriau gyventi, ir kas antras atsidusęs pasakys, kad geri laikai seniai praėjo, ir vėl prisimins G.Washintono priesakus…

Antraplaniai veikėjai – svarbiausi?

Dabartinė Amerikos prezidento rinkimų kampanija savo nenuspėjamumu vargu ar kuo išsiskiria iš buvusių. 2004 m. respublikonas George’as W. Bushas demokratą Johną Kerry įveikė vos keliais procentais balsų, o rinkimų kampanijoje jie žingsniavo lygiai lygiai. Šiemet 72 m. respublikonas Johnas McCainas tai lenkia savo jaunąjį priešininką demokratų kandidatą Baracką Obamą, tai nuo jo atsilieka. Ir šiemet daug ką lemia “juodosios technologijos” arba paprasčiausi paskleisti gandai, mesta frazė ar tiesiog šmeižtas. Ir kai lapkričio 4 d. rinkikų kolegija pasakys savo nuomonę, išreiškiant visų rinkėjo amžiaus sulaukusių amerikiečių valią, gali būti, kad skirtumas tarp pretendentų bus visai nedidelis, toks mažas, kad respublikonams ar demokratams beliks giliai atsidusti arba šėlti iš džiaugsmo…

Iš tiesų, abie abu kandidatus – juodaodį Baracką Obamą ir net 25 m. už jį vyresnį politikos “vilką” Johną McCainą – pasakota nemažai. Tačiau politikoje ir diplomatijoje, ko gero, net yra svarbesni antraplaniai veikėjai. Ir kai B.Obama netikėtai kandidatu į viceprezidentus pasirinko už save 17 metų vyresnį Josephą Bideną (pilnas vardas Joseph “Joe” Robinette Biden Junior), o garbaus amžiaus J.McCainas – 44 m. žavingąją Aliaskos gubernatorę Sarah Palin, tapo aišku, kad ši rinkimų kampanija bus nepaprasta. Jeigu iki jų pasirinkimo abiejų politinių dstovyklų kandidatai žiniasklaidois jau buvo gerokai apčiupinėti ir apiblukę, tai po savo galimų pavaduotojų pasirinkimo rinkimų kampanija įsižiebė nauja karšta liepsna.

S.Palin fenomenas

Atiduokime pirmenybę moteriai, bent ją charakterizuodami.

Sarah Palin fenomenas išdygo kaip grybas po šilto lietaus. Niekam nežinoma, nuo Vašingtono kažin kur nutolusios ir dar Kanados tolių atskirtos valstijos gubernatorė staiga respublikonų suvažiavime patvirtinama kandidate į viceprezidentus.

Vos gimusi Sarah į Aliaską atvyko su mokytojais tėvais 1964 m. Ji baigė Skegvėjaus mokyklą, ir jau besimokydama buvo judri, užsispyrusi mergaitė, tikra miestelio pažiba. Buvo gana aukšta, todėl vadovavo mokyklos mergaičių krepšinio komandai ir dėl gana kibaus žaidimo buvo praminta “barakuda”. Ši pravardė jai prilipo ilgam, netgi darant karjerą, tačiau ji nesutrukdė mokyklą baigusiai Sarah 1985 m. tapti Aliaskos vicemis. Gražuolės titulu ji džiaugėsi dar ir dėl to, kad prizas už jį tapo stipendija, padėjusi įstoti į koledžą, paskui mokytis komunikacijos ir žurnalistikos Aidaho universitete (bakalauro diplomas įgytas 1987 m.). Tėvai mokytojai tuomet ne kažin kiek galėjo padėti…

“Geležinis” Sarah charkteris pasireiškė ir vėliau: ji buvo nacionalinės šaulių asociacijos narė, puiki medžiotoja ir žvejė. Kalbama, kad ji pati nušaudavo ir nudirdavo briedį… Dar ji puikiai valdė sniego roges ir hidrolėktuvą ir t.t. Nuo vaikystės ji mėgo multiplikacinį serialą “101 pitbulis”, o tai irgi rodė jos būdą ir pomegius.

Savo karjerą S.Palin pradėjo nuo tėvų komiteto mokykloje. Jos vyru tapo vietinis naftos verslovės darbininkas Toddas, kuris iš prigimties eskimas. Toddas yra keturis kartus sniego rogių ir ilgiausių šunų kinkinių čempionato “Geležinis šuo” nugalėtojas. Tai irgi jai pridėjo balų karjeroje. Jie susilaukė penkių vaikų, kurių jaunesnysis Twigas turi Dauno sindromą. Iš pradžių S.Palin išrenkama į nedidelio Vasilla miestelio (7000 gyventojų) tarybą, o paskui – mere. 2006-ųjų gruodį respublikonų partijos gretose ji balotiruojasi į Aliaskos valstijos tarybą ir tampa šios naftos gausios JAV valstijos gubernatore, jau pirminiuose rinkimuose privertusia atsistatydinti guberantorių Franką Murkowski ir įveikusią demokratą Tonny Knowles’ą. Į rinkimus ji ėjo su kovos su korupcija vėliava. Tuo metu federalinio valdžia Aliaskoje pradėjo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek valstijos įstatymų leidėjai yra susiję su naftos kompanijomis. S.Palin tiesiog įšoko į rinkimų kampaniją, reikalaudama reformų.

Kodėl gubernatorę nešioja ant rankų?

Ji metė iššūkį valstijos respublikonų partijos primininkui, apkaltindama jį piktnaudžiavimu savo padėtimi naftos ir dujų komisijoje, o paskui ir valstijos gubernatoriui respublikonui Frankui H.Murkowskiui, kurio pasipūtimas ir amžinai rinkėjams uždarytos durys vedė prie pralaimėjimo.

Tuo tarpu S.Palin atrodė jaunatviška, graži, simpatiška, mokėjo maloniai bendrauti su rinkėjais, be to, buvo kritiškai nusiteikusi respublikonų partijos vadovybės atžvilgiu ir vis kartojo, kad Aliaskos valdžios veikla turi būti skaidri ir atsakinga. Vis dėlto, kai per pirminius rinkimus ji aplenkė “Aliaskos liūtu” pramintą F.Murkowskį beveik 30 proc., daug kam tai buvo netikėta. Tapo aišku, kad jai bus lemta vadovauti valstijai.
Daugiau kaip 20 mėnesių išbuvusi Aliaskos gubernatorės poste, S.Palin net nebandė vaidinti kokio nors vaidmens JAV nacionalinėje politikoje ir amerikiečiams ji buvo visiškai nežinoma. Tačiau respublikonų partijos vadovybė ją stebėjo ir laukė palankaus momento. Sarah yra konservatyvi protestantė ir abortų priešininkė. Ji griežtai pasisakė už tos pačios lyties asmenų santuokų uždraudimą ir jos pirmas kaip gubernatorės nutarimas buvo uždrausti valstybinių įstaigų darbuotojų homoseksualiems partneriams naudotis nemokamu sveikatos draudimu. Ji drąsiai pareiškė, kad tai prieštarauja konstitucijai. (daugiau info ir nuotr. – http://gov.state.ak.us/bio.html ).

Valstijos rinkėjai 11-ąją Aliaskos gubernatorę tiesiog nešiojo ant rankų. Ir visai neseniai, kai vyresnysis sūnus Tragas turėjo išvykti tarnauti į Iraką,į išleistuves atvykusią būsimą viceprezidentę Vasilla oro uoste pasitiko kaip Popiežių…

Sarah ant savo “arkliuko”

Šiaip jau amerikiečiams imponuoja ne tik tai, kad Sarah Palin yra daugiavaikė motina, o vienas sūnus turi negalią, bet ir tai, kad ji valdo Aliaską. Ši valstija, neseniai pažymėjusi savo penkiasdešimtmetį, o 1867 m. silpnos Rusijos imperijos pusvelčiui (už 7,2 mln. dol, tai yrea tik po 2 centus už akrą) parduota JAV, Amerikai svarbi ne tik geopolitine prasme. Ji Jungtinėms Valstijoms duoda 25 proc. visos šalyje išgaunamos naftos. Dabar, kai pasaulis dūsta nuo energetinės krizės, ši gyventojų skaičiumi tik kiek didesnė negu Vilnius valstija, tampa tikru naujųjų amžių Klondaiku. O kartu išauga ir jos lyderių vaidmuo.

Iš tikrųjų, Sarah Pelin „arkliukas” – energetika. Ji aktyviai stumia idėją padidinti Užpoliarės naftos ir dujų išteklių gavybą, kartu išsaugant ir jos draustinių zoną. Rinkimų kampanijoje ji sėkmingai naudoja ir šią kortą, nes vidutinė amerikiečių šeima jau negali susimokėti už šildymą ir kurą. Bet šiemet S.Palin žengė kitokį žingsnį: ji įteikė ieškinį federalinei valdžiai, kuri baltąjį lokį nori įrašyti nykstančių rūšių knygą, vadinasi, uždrausti energetikos projektus Aliaskoje. S.Palin įrodinėja, kad baltųjų meškų populiacija auga ir jai niekas negresia. Būtent šie ginčai su federalais išgarsino būsimą JAV politikę toli už Aliaskos ribų.

„Geriau patyręs”?

Tuo tarpu demokratų kandidatas į viceprezidentus Joe Bidenas – senatorius nuo Delavero valstijos nuo 1973 m. Lapkričio 20-ąją jam sukaks 66-ir, tad šis išeivis iš Airijos pagar patyrimą gali rungtis nebent su pačiu J.McCainu. Iš tiesų, J.Bidenas dukart bandė įveikti kandidato į prezidentus nuo demokratų partijos kartelę – 1888 m. ir šiemet, tačiau jis vis atsisakydavo savo kandidatūros populiariausiojo naudai.

Galima sakyti, kad politika – jo genuose. Senelis taip pat buvo senatoriumi nuo Pensilvanijos valstijos. Tiesa, tėvas į politiką nesivėlė ir pardavinėjo naudotus automobilius. 19-metis J.Bidenas baigė katalikiškąją mokyklą. Domėjosi futbolu, tačiau susirgęs astma turėjo mesti šį sportą, dėl jos nebuvo pašauktas kariauti Vietname. Delavero universitete jis baigė istorijos ir politikos mokslus, po to dar ir įgijo teisininko diplomą. Keletą metų dirbo advokatu, tačiau tapti geram oratoriui jam sutrukdė mikčiojimas, kurį jis netrukus išsigydė. 1972 m. jis pirmą kartą išrinktas į Senatą, tačiau likimas jam skyrė didžiulį išmėginimą: iškart po pergalės automobilio katastrofoje žuvo jo žmona Neilia ir duktė Naomi, o abu sūnūs stipriai apdegė. Tėvas abu sūnus prižiūrėjo vienoje palatoje… Štai tokio tragiško likimo politikas tapo vienu jauniausiu, vos 30 metų amžiaus, senatoriumi.

Išgyvenimai nepraėjo be pėdsakų. Įtempta senatoriaus veikla, keli skandalai jį atvedė prie smegenų aneurizmos. Po operacijos J.Bidenas vėl į politiką grįžo po 7 mėnesių, bet ši pertrauka jam tarsi neturėjo įtakos: žurnalas „Time” jį įrašė į „200 ateities asmenybių” sąrašą.

1997 m. J.Bidenas tapo įtakingu Senato užsienio politikos komiteto nariu. Jis pirmas pavadino Jugoslavijos diktatorių S.Milosevicių kariniu nusikaltėliu ir pritarė Billui Clintonui jėga jį nuversti, apginkluojant bosnių musulmonus, o paskui pasisakė už Serbijos pozicijų bombardavimą. Jau tapęs šio komiteto vadovu, politikas ryžtingai balsavo už JAV operaciją Afganistane, pritarė Senato rezoliucijai dėl intervencijos į Iraką ir šios šalies padalijimo į kurdų, šiitų ir sunitų sektorius. Po konflikto Kaukaze jis netgi aplankė Tbilisį ir pažadėjo M.Saakašviliui įtikinti JAV Senatą skirti Gruzijai 1 mlrd. dolerių. Beje, jis savo pažadą įvykdė: po jo Gruzijoje apsilankęs dabartinis Amerikos viceprezidentas Dickas Cheney garantavo, kad ta parama tikrai bus skirta…

Karingasis politikas dar šių metų pradžioje pretenduojantį tapti kandidatu į prezidentus nuo demokratų partijos Baracką Obamą pavadino „pirmuoju lyderiu afroamerikiečiu”, kuris „moka kalbėti, protingas, padorus ir gerai atrodo”. Kad demokratų kandidatas jį pasirinks viceprezidentu, iš pradžių nebuvo daug šansų. Kai kam atrodė, kad J.Bidenas savo pozicijomis panašesnis į respublikonų lyderius nei į demokratus. Bet rugpjūčio 22-ąją B.Obama patvirtino jo kandidatūrą.

„Juodosios technologijos” ir žavi intriga

Šiedu kandidatai, nors jie laikomi ir „antraisiais žmonėmis” didžiajame JAV rinkimų pokeryje, ko gero, vaidina lemiamą vaidmenį Amerikos vidaus ir užsienio politikoje. Tradiciškai amerikiečių rinkėjai visą dėmesį sutelkę į vidaus roblemas, todėl S.Palin provinciali patirtis nė kiek nenusileidžia vėtyto ir mėtyto J.Bideno patyrimui.

Kaip paprastai, į rinkimų vajų įsijungia „juodosios technologijos”. Jų apraiškų gausu ir JAV rinkimų kampanijoje. Pavyzdžiui, B.Obamai prirašyti nepagarbūs žodžiai apie J.McCainą. Kaip pastebi laikraštis „The Times”, jis pasakęs maždaug taip: „Jeigu seną pašvinkusią žuvį įvyniosime į popierėlį su užrašu „Permainos”, tai ta žuvis nenustos smirdėti”.

Joe Bidenas esą nusirito dar žemiau: jis prikišo S.Palin neįgalų penktą balandį gimusį jos sūnų, tuo tarpu kai kandidatė nepalaiko kamieninių ląstelių tyrimo… Kliuvo jai ir dėl dukters Bristol nėštumo. Paskleisti gandai, esą mamytė norėjo pridengti nesantuokinį nėštumą, nors pati vaizduoja save religinga konservatore. Dar daugiau: Dauno liga sergantis Twigas irgi neva dukrelės amoralaus gyvenimo rezultatas…

S.Palin neliko skolinga. Į jai primestą „futbolo mamytės” („soccer mom”) pravardę (tai buitinis negatyvus įvaizdis daugiavaikės energingos motinos, kuri bastosi po parduotuves ir renginius su krepšiais, savo vaikais ir vaizduoja esanti didi veikėja…) S.Palin atkirto vaizdingu, tik Amerikoje suprantamu humoru: „Žinote, kuo skiriasi futbolo mamytė nuo pitbulio? Dažo lūpas…”

Grubių išpuolių Amerikos kasdienybėje netrūksta, tačiau daugiausiai juos eskaluoja rinkimų štabų nupirkta „geltonoji” spauda. Amerikiečių rinkėjas nekvailas. Jis skiria tai, kas svarbiausia: Sarah Palin užsidegimą, sportiškumą, energiją, išvaizdą (beje, dažnai kalbama apie jos svajonę tapti šalies vadove), J.Bideno – patyrimą, radikalumą, solidumą. Abu kandidatai į viceprezidentus šiemet vykusiai papildo savo potencalių lyderių įvaizdį: B.Obamai suteikia rimtumo, racionalumo, užsienio politikos išmanymo, o J.McCainui – jaunatviškumo, energijos, kompetencijos regioniniais klausimais.

Žodžiu, po mėnesio mūsų – visų, ne tik amerikiečių – laukia įdomi politikos galiūnų kova. Jos baigtis intriguoja ir mus čia, Lietuvoje, juo labiau – naujų grėsmių akivaizdoje.