Lietuviškas atsargumas kartais suveikia ir yra naudingas. Šis genetinis mechanizmas nesudirbo po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, kai kone visi puolėme į euforiją ir jau po metų kitų tikėjomės gal ne „pavyti ir pralenkti Ameriką“, tai bent jau vartytis kaip inkstai taukuose…

Praėjusį antradienį plačia šypsena ir dar visas įkaitęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus tautai pranešė, kad jau nuo spalio vidurio į Ameriką galėsime vykti be vizų. Tiesą sakant, iš karto įtariau, kad šalies vadovas pasidavė JAV prezidento George’o W. Busho pakurstytai euforijai, pametėjant Lietuvai tokį išsvajotą saldainiuką.

Nenoriu kaltinti Amerikos prezidento, nueinančio nuo politinio pjedestalo, atsakomybės stoka, bet drįstu tvirtinti, kad žarstyti tokius pažadus jam nieko nereiškia, žinant, kad tokios miniatiūrinės pasaulio vištelės kaip Lietuva sules bet kokį numestą grūdą. Bet taip pat neabejoju, kad Vašingtonas žino ką daro: tai JAV užmokestis už joms lojalią Lietuvos politiką, už aktyvų dalyvavimą NATO veikloje, už jos skambų balsą Europos Sąjungoje, pagaliau už paramą Amerikos pozicijoms regioniniuose konfliktuose.

Mano nuogąstavimai dėl euforijos iškart pasitvirtino: JAV ambasada Lietuvoje priminė, kad bevizio režimo Lietuvai dar teks palaukti, nes ji turi įvykdyti dar vieną reikalavimą, taip sakant, sunešioti kietas kurpaites – nepatenkintų prašymų vizai gauti skaičius neturi viršyti 10 proc. visų pateiktų. Nesakau, kad jos, kaip teigiamoje garsioje pasakoje, geležinės, bet visas procesas gali trukti dar kokį pusmetį. Pažanga nemaža: jeigu 2006 m. atmestų prašymų dalis sudarė 27,7 proc., tai pernai – jau tik 10,13 proc. Biurokratai iš JAV valstybės departamento migracijos tarnybos tvirtai laikysis savo taisyklių ir nenusileis dėl tų nelemtų 13 šimtųjų procento…

Kad šis barjeras įveiktas, gali paaiškėti jau po keleto savaičių, tačiau Amerikoje statistika apdorojama už ištisus metus, todėl gali būti, kad teks palaukti 2009-ųjų pabaigos. O tuomet bevizio režimo sutartį dar turės svarstyti ir ratifikuoti JAV Kongresas, Lietuvos parlamentas, paskui laukti, kol bus parengta nauja tvarka ir papildomi dokumentai. Tikimasi, kad G.W.Busho pažadas gali būti išpildytas tik pavasariop…

Visai suprantama, kad Lietuva labai laukė šio Vašingtono žingsnio. Vykti į JAV be vizų teoriškai buvo galima vos tik Lietuvai įstojus į ES ir NATO. Tačiau 2005-ųjų pradžioje George’as W. Bushas, viešėdamas Slovakijoje, naujoms ES narėms pasiūlė vadinamąją Kelio gairių programą, kuri numatė penkis pagrindinius reikalavimus beviziam režimui įvesti. Pavyzdžiui, JAV reikalauja, kad ES narės priimtų bevizį režimą JAV piliečiams, norintiems atvykti į tas šalis. Lietuva tai padariusi dar 1994 m.

Reikalavimas bendradarbiauti su JAV Lietuvai problemų taip pat niekada nekėlė, kiek mes savo politikus įtartume pataikavimu Amerikai ir jos užgaidų vykdymu. Įdiegti biometriniai duomenys asmens tapatybės dokumentuose. 2005 m. reikalauta, kad imigracijos taisyklių pažeidimų skaičius neviršytų 2 proc. visų įvažiuojančių iš tos šalies. Tikslių duomenų dar nėra, bet, atrodo, Lietuva per 3 metus įveikusi ir šį barjerą, nors tuomet nelegaliai pasiliekančių Amerikoje buvo gana daug. Kol kas esame „ant ribos“ vykdydami griežčiausią reikalavimą – sumažinti atmetamų reikalavimų vizai gauti skaičių.

Imigracijos režimas ypač sugriežtėjo po Rugsėjo 11-osios išpuolių Amerikoje. Nepaisant to, bevizio režimo programoje nuo 2000-ųjų metų dalyvauja 37 šalys, tiesa, dvi netrukus buvo pašalintos už grubius pagrindinių reikalavimų pažeidimus. Beje, ne visų kategorijų vizoms šie reikalavimai vienodi. Lietuvos atveju dažniausia kalbama apie verslo ir turizmo vizas.

Taigi, mūsų troškimui pakliūti į „visuotinės gerovės“ šalį Ameriką netrukus gali būti atidaryta žalia gatvė. Tačiau labai labai ko nors norėdami, negalime pasiduoti euforijai, nes tuomet nusivylimas gali būti pražūtingas. Tai, beje, taikoma ir pirmiesiems valstybės asmenims.