Kodėl Ukrainoje blunka oranžinė spalva?

Nauja politinė krizė Ukrainoje įgauna vis tamsesnį atspalvį. Galutinai iširus Oranžinei koalicijai, prezidentas Viktoras Juščenka ir ministrė pirmininkė Julija Tymošenko vienas kitam pažėrė kaltinimų, kurie peržengia normalaus politikų bendravimo ribas.

Antai sekmadienį žavioji Vyriausybės vadovė prezidento žodžius, kad ji savo veiksmais destabilizuojanti padėtį šalyje, pavadino beprotybe ir įvertino juos kaip „visiškai neadekvačius“. Psichiatrai pasakytų, kad tai tas pats, kaip oponentą pavadinti bepročiu.

Dieną anksčiau V. Juščenka partijos „Liaudies sąjunga „Mūsų Ukraina“ politinės tarybos posėdyje pastebėjo, kad „tas žmogus nenurims tol, kol pervers visą Ukrainą nuo kojų ant galvos“. Pasak prezidento, ministrė pirmininkė išdavė nacionalinius interesus. Jis palygino J. Tymošenko poelgį su socialistų partijos lyderio Aleksandro Morozo elgesiu pernai, kai jis nelauktai paliko demokratinę koaliciją ir prisijungė prie Regionų ir komunistų bloko. Galų gale, pasakė Ukrainos prezidentas, šios partijos, prie kurių prisijungė ir J. Tymošenko blokas, kaltinamos bandymu įvykdyti valstybės perversmą.

Krizė kilo tuomet, kai Aukščiausioje Radoje valdančiosios koalicijos partneriai ir opozicija pasisakė už prezidento įgaliojimų apribojimą. V. Juščenka pareiškė, kad jis nepasirašys tokio dekreto. Prezidentui ištikimos Parlamento frakcijos apkaltino J. Tymošenko bloką vykdant Kremliaus valią ir gavus jo palaiminimą. Be to, blokas esą skaldo šalį į Rytus ir Vakarus pagal įtakos sferas. Tokiu atveju bus įšaldytas tokių nacionalinių problemų, kaip rusų kalbos statusas Ukrainoje, sprendimas. Nebus svarstomi ir Juodosios jūros priklausomybės, santykių su NATO, „holodomoro“ ir kiti svarbūs klausimai. Kitaip sakant, kaip pareiškė prezidentinės partijos „Mūsų Ukraina“ politikai, visos diskusijos Parlamente ir visuomenėje bus suvestos į ekonominių zonų dalijimus ir pokalbius, kokia kaina pirksime rusiškas dujas kitąmet.

Jeigu taip atsitiks, dabartinė valdančioji koalicija arba pasitrauks į opoziciją, arba iš viso bus išmesta į politinį sąvartyną. Atrodo, kad Oranžinei koalicijai rimtai gresia antrasis variantas.

Šios koalicijos durimis garsiai trenkę J. Tymošenko šalininkai įtarė prezidento klastą. Pasak bloko lyderės, V. Juščenkos aplinka kūrė planus suformuoti parlamentinę daugumą iš prezidentinės partijos, „Liaudies savigynos“ judėjimo ir Regionų partijos, kuri remiasi stambiuoju verslu. Tuomet ateitų eilė reformuoti Vyriausybę, žinoma, be J. Tymošenko priešakyje. Pasak vidaus reikalų ministro Jurijaus Lucenkos, prezidento sekretoriate įvyko pasitarimas, kuriame naujoji koalicija jau dalijosi vietas Vyriausybėje.

Šie įtarimai ir visiškas nepasitikėjimas partneriais išardė Oranžinę koaliciją: rugsėjo 20 d. ji oficialiai paskelbė apie savo mirtį. Nuo to laiko per 30 d. turi būti suformuota nauja koalicija, o jeigu ji nebus sukurta, V. Juščenka gaus konstitucinę teisę paleisti Parlamentą. Prezidentas pareiškė, kad pasinaudos tokia galimybe ir tai nesą nieko blogo.

Bet Europos ukrainiečių asociacijos vadovas Briuselyje Aleksejus Tolkačiovas, kreipdamasis į Europos Parlamentą, pirmadienį pareiškė, kad „Aukščiausiosios Rados paleidimas ir politinės krizės gilinimas gresia Ukrainos teritoriniam vientisumui ir geopolitiniam visos Rytų Europos stabilumui“. Jeigu ši krizė užsitęs, spalį ar lapkritį Krymo autonominė respublika gali paskelbti savo nepriklausomybę ir pareikšti norą išeiti iš Ukrainos sudėties. Kreipimosi autorius patikino, kad jis gerai informuotas apie Maskvos mero Jurijaus Lužkovo ir Rusijos atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino pastangas atplėšti Krymo pusiasalį nuo Ukrainos, o Rusijos konsulatas Simferopolyje išduoda Rusijos piliečių pasus Krymo gyventojams.

Vadinasi, V. Juščenka stumiamas į politinę aklavietę. Ne tik jo priešininkai, bet ir buvę bendražygiai varo buvusius Oranžinės revoliucijos lyderius į kampą, o ukrainiečiams skiepija nepasitikėjimo demokratine valdžia jausmą. Esant gilėjančiai politinei krizei, išblės ir Europos bei pasaulio rodytas palankumas Kijevui. Taigi dabar, kaip niekad, Ukrainai reikia anksčiau taip uoliai demonstruotos mūsų paramos jai.