Vakarai grasina, kad netrukus išauš Rusijai atpildo valanda. Ji atsakys už tą agresiją, kurią neseniai įvykdė prieš Gruziją, ir už separatinių Gruzijos respublikų pripažinimą. Šie grūmojimai atrodo nerimtai dar ir todėl, kad Briuselis jau nuo pirmųjų dienų ilgokai delsė įvertinti konfliktą Kaukaze, kol pagaliau vienas kitas politikas ryžosi pareikšti susirūpinimą dėl įvykių regione ir paraginti Maskvą išvesti savo kariuomenę iš suverenios valstybės.

Pirmadienį Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy iniciatyva šaukiamas ES viršūnių susitikimas. Kol kas jame ketinama pateikti du sankcijų Rusijai variantus. Italijos siūlomas vadinamas „minkštasis“ reikalauja išvesti iš Gruzijos Rusijos kariuomenę, taip pat ir iš Počio uosto, buferinių zonų, kurias yra nustatęs pats Rusijos kariuomenės generalinis štabas. Be to, šiame variante reikalaujama iš Rusijos garantijų, kad jos elgesys Gruzijoje nebus kartojamas kitose šalyse.

Griežtas sankcijas Rusijai reikalauja įvesti Lenkija, Švedija ir Didžioji Britanija. Jos labiausiai paliestų finansų ir ekonomikos sritis, investicijas į Rusijos ūkį. Stambusis ES šalių verslas tokiu atveju turėtų sumažinti investicijas į Rusijos ekonomiką, o sumažėjusios investicijos esą rodytų, kad Rusijos ekonomika nestabili ir rizikinga. Kita vertus, ketinama patarti Europos bankams neperkredituoti Rusijos finansų įstaigų, kompanijų ir taip įšaldyti svarbiausius Rusijos plėtros projektus.

Maskvai, be abejo, patiktų italų variantas. Vakarai tvirtina, kad Rusija įvykdė tik du iš šešių N. Sarkozy plano reikalavimus, tačiau Maskva sako įvykdžiusi visus šešis. Kol Kaukaze nėra padėties stebėjimo sistemos, tai patikrinti sunku.

Rusija pareiškia, kad nebijo ekonominių sankcijų. Priešingai – ministro pirmininko Vladimiro Putino potvarkiu 19 įmonių uždrausta importuoti vištieną iš Jungtinių Valstijų. Pasak V. Putino, šis draudimas nesusijęs su Pietų Osetijos ir Abchazijos pripažinimu. Interviu televizijos kompanijai CNN buvęs prezidentas teigė, kad per praėjusiais metais vykusius patikrinimus nustatyta, jog Amerikos kompanijos nesilaiko Rusijos nustatytų higienos normų. Grėsmė prarasti eksportą iškilo dar 29 firmoms. JAV – didžiausios paukštienos tiekėjos į Rusiją. Žinoma, Vašingtonas turi ir kitų didžiulių paukštienos realizavimo rinkų, pavyzdžiui, Kiniją ir Ukrainą, tačiau Maskvos draudimas rodo, kad ji nelinkusi atgailauti prieš Vakarus.

Laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad Maskva, likus keletui dienų iki viršūnių susitikimo Briuselyje, ėmė aktyviai apdoroti potencialias savo sąjungininkes, pirmiausia Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Prancūziją ir Suomiją. Jeigu Rusijai iš tikrųjų ateitų sunki valanda, ji panaudotų atsarginį variantą – poziciją dėl Irano.

Vienas didžiausių stabdžių įvesti sankcijas Rusijai, žinoma, yra Rusijos naftos ir dujų tiekimas Europos šalims. Pasak žurnalo „The Economist“, pagrindinis Rusijos įsiveržimo į Gruziją tikslas buvo pademonstruoti jos kaip naftos tranzito šalies pažeidžiamumą. Per Gruzijos teritoriją eina du naftotiekiai iš Azerbaidžano į Europą, ir karas Kaukaze išryškino padėties Gruzijoje nestabilumą, vadinasi, ir Michailo Saakašvilio režimo keliamą pavojų tiekimui į Vakarus.

Pernai iš Rusijos į ES šalis buvo importuota 38 proc. dujų ir 33 proc. naftos. Tai, kad Rusija yra pagrindinė energijos išteklių tiekėja Europai, tebėra svarbiausias pasyvios Vakarų politikos Maskvos atžvilgiu veiksnys.

Žinoma, radikalios sankcijos Rusijai gali sumažinti koncerno „Gazprom“ pelną. Jis ypač bijo, kad, iškilus pavojui didžiuliams Rusijos projektams „Šiaurės srautas“ ir „Pietų srautas“, europiečiai pirmenybę teiks dujotiekiui iš Kaspijos regiono „Nabucco“, kuris bus tiesiamas aplenkiant Rusiją. Bet abejotina, kad Europa atsisakys išteklių importo įsipareigojimų Rusijai, nes Senojo žemyno šalių gyventojai svarsto pragmatiškai: savo balsą rinkimuose jie atiduos už dujas ir naftą.

Vienybės dėl sankcijų Rusijai nėra tiek visoje ES, tiek ir vienoje iš jos narių Lietuvoje. Buvusi ryžtinga Maskvos kritikė ji viršūnių susitikimo išvakarėse ėmė kalbėti apie tai, kad užuot taikius sankcijas Rusijai reikėtų ją spausti „politiniais signalais“.

Maskva kurčia bet kokiems Vakarų signalams ir mandagiems ženklams. Joje vis labiau eskaluojamas karingasis imperinis mąstymas, taip gerai mums pažįstamas nuo Šaltojo karo laikų.