Kas gali sužlugdyti D.Medvedevą?
Trečiadienį, lygiai vidurdienį Maskvos laiku, įvyko naujojo 42 metų Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo inauguracijos iškilmės. Jis pakeitė 8 m. šiame poste išbuvusį ir jau ketvirtadienį Vyriausybės vadovu tapsiantį 55-rių Vladimirą Putiną, kuris taip pat automatiškai tampa ir valdančiosios partijos „Vieningioji Rusija” pirmininku. Atsistatydino Viktoro Zubkovo Vyriausybė. Ketvirtadienį Rusijos Dūma patvirtins ministrų kabineto pasikeitimu.
Taigi, Rusijoje baigiasi tyli ir iš anksto prognozuota valdžios rotacija, taip neįprasta šioje Rytų imperijoje. Tai, kad Dmitrijus Medvedevas yra jauniausias per 100 metų Rusijos lyderis, dar nieko nereiškia. Apžvalgininkai tvirtina, kad jogos mėgėjui už nugaros alsuojantis dziudo gerbėjas ir toliau liks faktiškasis valstybės vadovas.
Vis dėl to rusena silpnos viltys, kad Dmitrijus Medvedevas taps nuosaikesniu ir novatorišku lyderiu. Bet palikimas tiek ekonomikoje, tiek užsienio politikoje trečiajam Rusijos vadovui yra sunkus. Kalbėdamas Krasnojarske naujasis prezidentas svarbiausiais spręstinais uždaviniais suformulavo keturis „i”: institucijas, infrastruktūrą, inovacijas ir investicijas. Bet jis pamiršo svarbiausią „i” – infliaciją, kuri žlugdo visa, ką pasiekė per 8 metus V.Putinas. Jurijaus Levados Analizės centro apklausoje 62 proc. Rusijos gyventojų įsitikinę, kad kainų augimas bus svarbiausia naujojo lyderio problema.
Gegužės 1-ąją be didelių komentarų baigėsi V.Zubkovo Vyriausybės įvestas kainų moratoriumas pagrindiniams maisto produktams. Bendro infliacijos rodiklio jis nesumažino, ir šiemet ji pasekė 13 procentų, pasėjusi nerimą tarp prisimenančių praėjusį dešimtmetį pakilusias kainas, ypač palietusias pensininkus.
V.Putinas visas kovos su infliacija priemones siejo su energijos išteklių eksportu. Nafta ir dujos jam padėjo sukurti sąlyginę gerovę, kai ekonomika augdavo vidutiniškai po 7 proc. per metus ir lenkė daugelį šalių, nusileisdama nebent Kinijai ir Kazachstanui. Rusai nebe pagrindo ėmė girti V.Putiną, nes aktyvi prekyba rusiškais energijos ištekliais jam padėjo tris kartus padidinti atlyginimus, beveik pusantro karto – pensijas, o bendrąjį vidaus produktą per 8 metus – net 72 proc. Jis gerai išnaudojo pasaulinį kainų šuolį: juk pirmaisiais V.Putino valdymo metais naftos barelio kaina rinkoje svyravo tarp 20-30 dolerių, o dabar ji artėja prie 120 dolerių.
Maskvos ekspertai pradėjo kalbėti apie Rusijos ekonomikos „perkaitimą”, kai didėjant ūkio augimo tempams, kyla kainos, didinami atlyginimai, smunka nekilnojamojo turto rinka. Kartu galima pastebėti pirmuosius recesijos reiškinius. Veiksmų reikia imtis tučtuojau, nes naftos ištekliai senka, iš sovietinių laikų paveldėta infrastruktūra ima suktis tuščiai, gerokai sustiprėjęs dolerio atžvilgiu rublis netrukus ims kristi. Išsaugoti efektyvią ekonomiką reikalingos didžiulės investicijos, kurios vėlgi kilstelės infliaciją.
Tarsi lakmuso popierėlis ekonomikai yra demografiniai rodikliai. Statistikai jau skelbia, kad mažėja Rusijos gyventojų. Šaliai gresia demografinis nuosmukis. Prieš dvejus metus V.Putinas susirūpino gimstamumu ir paragino moteris daugiau gimdyti. Pernai šis rodiklis trumpam viršijo mirtingumą. Bet visas viltis žlugdo bloga sveikatos apsaugos būklė. Pavyzdžiui, sergančių tuberkulioze Rusijos yra dukart daugiau negu Pasaulio sveikatos organizacija laiko epidemijos lygiu. Auga AIDS aukų skaičius, per penkerius metus tikimasi didelės hepatito C bangos. Iki 2012 metų galinčių gimdyti nuo 20 iki 29 metų amžiaus moterų skaičius ims mažėti…
Visa tai susipynė į vieną problemų kamuolį, kurį teks išnarplioti naujajam Rusijos prezidentui. Nesunku prognozuoti, kad nuopelnus už Rusijos ekonomikos pagyvėjimą V.Putinas susižers sau, o, pavyzdžiui, laukiamoje sunkioje kovoje su infliacija D.Medvedevas gali būti paliktas vienas. Jeigu dar pridursime nuosaikesnį negu V.Putino tarptautinių iššūkių suvokimą, konfliktų, sakykime, Gruzijoje, vertinimą, intelektualioje Sankt Peterburgo šeimoje išauklėto naujojo prezidento laukia nelengvi laikai.