Nors neseniai atrodė, kad po Gruzijos prezidento rinkimų Tbilisio ir Maskvos santykiai pradeda normalizuotis, nauja įtampos banga sužlugdė visas viltis, kad ginčas dėl Gruzijos ketinimų stoti į NATO ir dėl separatistinių teritorijų pamažu blėsta.

Incidentų ir grasinimų grandinė tęsiasi.

Incidentas įžiebė konfliktą

Balandžio 20-ąją virš Abchazijos buvo numuštas nepilotuojamas žvalgybinis lėktuvas. Tbilisis teigė, kad radarai netoli Gorio nustatė, jog virš nuo Gruzijos norinčios atsiskirti Abchazijos teritorijos Galio rajone skraidė net du Rusijos lėktuvai. Maskva tvirtino, kad tai buvo pačios Gruzijos lėktuvas, kurį numušė separatistinės respublikos priešlėktuvinė gynyba. Pagaliau Tbilisis sutiko, kad žvalgybinis lėktuvas tikrai skrido virš Abchazijos, tačiau jį numušė į Gruzijos oro erdvę įsiveržęs Rusijos naikintuvas MiG-29.

Ginčas virto vienu retoriniu klausimu: ar turėjo teisę Gruzijos lėktuvas žvalgyti vienašališkai nepriklausoma pasiskelbusios Abchazijos teritoriją? Tbilisis ir toliau šią autonomiją ir Pietų Osetiją laiko savo valstybės žemėmis. Bet po incidento įvykusiame Vladimiro Putino ir Michailo Saakašvilio telefoniniame pokalbyje Rusijos prezidentas išreiškė nusistebėjimą, kad virš konflikto zonos kariniais tikslais skraido Gruzijos žvalgybos aparatai. Tai, pasak prezidento, prieštarauja 1994 metų gegužės 14 dienos Maskvos susitarimui dėl ugnies nutraukimo ir pajėgų atskyrimo ties Gruzijos ir Abchazijos siena. M. Saakašvilis mano, kad Gruzija yra nedaloma, o Rusijos naikintuvai neturi teisės pažeisti šalies oro erdvę, tuo labiau numušinėti skraidančių aparatų…

Trečiadienį Gruzijos reikalavimu Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sušaukė skubų posėdį. Už uždarų durų 15 jos narių svarstė padėtį Kaukaze. Tačiau svarstymas baigėsi Maskvos pergale: Saugumo Taryba nesiėmė vertinti situacijos Kaukaze, kol neišaiškėjo visos incidento aplinkybės, nors Maskva buvo pabarta, kad nesiima taikių padėties sureguliavimo būdų.

Rusija įsitvirtina Kaukaze

Galima sakyti, toks Vakarų pasyvumas Rusijai atrišo rankas.

Įtampa tarp Tbilisio ir Maskvos per praėjusį savaitgalį dar labiau padidėjo po to, kai pasklido kalbos, kad, „Moscow Times“ tvirtinimu, Rusijos kariuomenė nusiuntė papildomus dalinius į separatistinį Abchazijos regioną ir privertė vietinius gyventojus savo tapatybės korteles iškeisti į rusiškus pasus. Gruzijos televizijos kanalas „Rustavi 2“ paskelbė, kad jis esą turi filmuotos medžiagos, įrodančios, jog papildomi Rusijos kariniai daliniai buvo dislokuoti Ochamčiros regione, kur daugiausia gyvena etniniai gruzinai.

Rusijos vadovaujamos „taikdarių“ pajėgos Abchazijoje paneigė šią informaciją. Papulkininkas leitenantas Aleksandras Diordijevas pareiškė, kad tai dar viena Gruzijos provokacija, kuria siekiama didinti įtampą regione ir taip formuoti neigiamą nuomonę apie ten veikiančius Rusijos taikdarius. Tačiau Gruzijos reintegracijos ministras Temuras Iakobašvilis sekmadienį patvirtino, kad žmonės regione buvo spaudžiami iškeisti savo turimas tapatybės korteles į rusiškus pasus. Ministras reikalavo, kad savo nuomonę apie situaciją išsakytų regione esantys Jungtinių Tautų stebėtojų misijos atstovai.

Papildomi Rusijos kariniai daliniai Abchazijoje dislokuoti prabėgus vos dienai po to, kai Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis pareiškė, kad Rusijos taikdariai turi būti išsiųsti iš regiono, nes „Rusijos karinio kontingento buvimas konflikto zonoje tampa rizikos faktoriumi“.

Žodiniai susirėmimai po incidento virš Abchazijos tęsėsi visą savaitgalį. Santykius dar labiau komplikavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Valerijaus Keniaikino pareiškimas, jog Rusija imsis visų įmanomų priemonių, kad karo atveju apsaugotų savo piliečius, gyvenančius Abchazijoje.

Tbilisis šaukiasi pagalbos

Toks pareiškimas privertė Tbilisį ieškoti užtarimo Briuselyje, nors balandžio pradžioje NATO sesijos Bukarešte dalyviai klausimą dėl Narystės Aljanse veiksmų plano suteikimo Gruzijai ir Ukrainai atidėjo metų pabaigai. Gruzijos užsienio reikalų ministras pirmadienį NATO tarybos posėdyje paprašė Aljanso pagalbos dėl Rusijos veiksmų, nukreiptų prieš Gruziją. Tbilisio kantrybės taurę perpildė V. Kaniaikino grasinimas, kad, jeigu Gruzija pradės konfliktą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, Rusija panaudos reikiamas „karines priemones“ savo tėvynainiams apginti. Laikraštis „Kommersant“ cituoja Gruzijos diplomatijos vadovo žodžius, kad tai – „šiurkščiausia Rusijos diplomatijos klaida“.

Gruzijos ministras Rusijos ir NATO tarybos posėdyje Briuselyje taip pat reikalaus, kad vietoj Rusijos taikdarių atskyrimo zonoje būtų dislokuoti NATO daliniai, o ES ir ESBO stebėtojai taptų ir visateisiais taikdarių misijos dalyviais. Taip pat NATO bus pasiūlyta neratifikuoti adaptuotos Įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje sutarties, kurios taip siekia Rusija.

Maskva įsitikinusi, kad be Abchazijos sutikimo Rusijos taikdarių išvedimas iš taikos palaikymo zonos neįmanomas. Jeigu Gruzija ir norės atšaukti rusų taikdarius pagal 2003 m. susitarimą, jie pasitrauks tiktai nuo gruziniškojo Ingurio upės kranto.

Briuselis bara ir taiko

Kokia gi Briuselio pozicija šio konflikto atžvilgiu?

Ją gan gerai atspindi dar balandžio 17-ąją NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio padarytas pareiškimas, kuriame jis gana griežtai pasakė, kad „Rusijos veiksmai pakerta Gruzijos suverenitetą“. Bet Aljanso vadovas kartu pakvietė Maskvą atsisakyti tokių mėginimų, o Tbilisį – toliau būti santūrų galimų provokacijų atžvilgiu. Tuojau po to V. Putinas pareiškė, kad Rusijos vyriausybei yra pavesta parengti konkrečios pagalbos nepripažintoms teritorijoms planą. Tai ne kas kita, kaip nepridengta agresija prieš suverenią Kaukazo valstybę, sakė Gruzijos vicepremjeras ir eurointegracijos ministras Georgijus Baramidzė prancūzų dienraščiui „Le Monde“.