Prieš 22 m., naktį į balandžio 27 d., vos 15 kilometrų nuo Baltarusijos sienos įvyko visame pasaulyje nuskambėjusi Černobylio tragedija. Oficialiais duomenimis, gaisro atominėje elektrinėje aukomis tapo 56 žmonės, dar apie 4 tūkst. susirgo skydliaukės vėžiu. Apie 14 tūkst. žmonių ir 35 tūkst. galvijų, buvusių 30 kilometrų spinduliu aplink sprogusį sarkofagą, buvo evakuoti.

Radiacijos šleifas nusitęsė toli už Ukrainos ribų. Kitos dienos rytą po katastrofos susirinkę į darbą mes, žurnalistai, tik iš užsienio radijo stočių sužinojome apie šį įvykį, kuris tuomet neatrodė kuo nors išskirtinis. Sovietinė žiniasklaida apie jį labai šykščiai pranešė po keleto dienų, tačiau avarijos mastu galėjome įsitikinti daug vėliau.

Dar ir šiandien niekas negali pasakyti tikslaus aukų ir nukentėjusiųjų skaičiaus, o ką jau kalbėti apie galimą radiacijos poveikį žmonėms ir aplinkai. Žmonės miršta ne tik nuo skydliaukės vėžio, bet ir nuo kitų jo formų. Galinti prisitaikyti prie bet kokių anomalijų, gyvūnija ir augalija slepia lėtą ir mirtiną pavojų ateities kartoms.

Mokslininkai pastebi radioaktyvių nuosėdų poveikį ne tik žmonių sveikatai, bet ir laukinei gamtai. Laikraštis „The Independent“ rašė apie po 20 m. nuo katastrofos atliktus tyrimus, kuriais nustatyta genų mutacija. Ji nėra tokia akivaizdi ir greita, o kartais apaugusi įvairiais gandais, tačiau pastebėta kai kurių gyvūnų prieauglio defektų ir vystymosi anomalijų. Britų Karališkosios biologų draugijos mokslo žurnalo „Biology Letters“ puslapiuose užvirė diskusija apie radiacijos poveikio gamtai mastą. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad 4 tūkst. kvadratinių kilometrų zonoje aplink Černobylį augalija tapo vešlesnė, sparčiau auganti, o Pripetės apylinkėse pasirodė daugiau gyvūnijos, kurių rūšių atstovų prieš kelis dešimtmečius buvo gerokai mažiau. Radioekologinės laboratorijos, esančios Slavutyče, mokslininkai nustatė, kad zonoje pagausėjo stambių žvėrių, pavyzdžiui, gerai įmitusių vilkų, tokių šiose vietose retų gyvūnų kaip Prževalskio arkliai, kurie veisiasi tik Rusijos stepėse, arba stumbrų, paplitusių iš Vakarų Baltarusijos. Kita vertus, miškų ekologinė sistema keičiasi dėl didėjančio bebrų ir šernų skaičiaus. Apleistuose miestuose ir kaimuose pro kelio betoną ir asfaltą braunasi laukiniai augalai. Iš pirmo žvilgsnio, ši aktyvios radiacijos zona dabar panaši į gamtos draustinį, tačiau žinantiems jo kilmę ja mėgautis nė kiek nesinori…

Atskirai mokslininkai atliko zonoje esančių paukščių tyrimus. Pastebėtas įdomus dėsningumas: kuo zonoje didesnis foninis radiacijos lygis, tuo mažesnis paukščių skaičius. Skirtumas – net 66 proc. Vis dėlto tyrinėtojai mano, kad radiacijos poveikis paukščiams nėra tiesioginis. Paprasčiausiai užterštoje zonoje sumažėjo kirminų ir vabzdžių, kuriais paukščiai maitinasi. Tarp kaimo kregždžių padaugėjo albinizmo atvejų, pastebėtos mutacijos pagal veisimosi liniją, kai radiacija veikia kiaušinius ar spermą. Amerikos Pietų Karolinos universiteto profesorius Timothy Mousseau tvirtina, kad neigiamas katastrofos poveikis žmonių populiacijai išaiškės ateityje.

Kol mokslininkai ginčijasi dėl katastrofos padarinių, pačios atominės elektrinės griuvėsius bandoma uždengti patikimu skydu. Juk manoma, kad po jais tebėra apie 200 tonų radioaktyvaus lydinio, susidariusio besilydant metalui ir grafitui. Tiesa, šis apsaugos projektas vyksta vangiai. 16 m. tęsiasi ginčai dėl 4-tojo reaktoriaus skydo statybos. Pernai rudenį šių darbų ėmėsi Prancūzijos konsorciumas „Novarka“. 20 tūkst. tonų sarkofagas į 100 metrų aukštį turėtų iškilti iki 2012 m., tačiau politinė padėtis Ukrainoje neleido nuosekliai vykdyti 1992 m. kilusio sumanymo. Oranžinės revoliucijos gaisras pasirodė karštesnis negu Černobylio tragedija. Vis dėlto pernai rugsėjį sarkofago statybos tarptautinė sutartis buvo pasirašyta prezidento Viktoro Juščenkos rūmuose…

Bet ginčai tęsiasi, ir jie perėjo į tarptautinį lygį. Prieš 50 m. Pasaulinė sveikatos organizacija ir Tarptautinė atominės energijos agentūra pasirašė susitarimą, kuris numato būtinybę derinti su ja visus tyrimus radiacijos zonose. Agentūra, veikiama atominės pramonės lobistų, visaip varžo poveikio sveikatai tyrinėtojų veiksmus, riboja jų ataskaitas, leidžia analizuoti tik vėžio susirgimo atvejus. Šie ginčai atsinaujins Pasaulinės sveikatos organizacijos generalinėje asamblėjoje Ženevoje gegužės 19–24 d.