Trečiadienį Gruzijos reikalavimu Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sušaukė skubų posėdį. Už uždarų durų 15 jos narių svarsto padėtį Kaukaze, nes virš Abchazijos sekmadienį buvo numuštas nepilotuojamas žvalgybos lėktuvas. Tbilisis teigia, esą radarai netoli Gorio nustatė, kad virš Gruzijos teritorijos Galio rajone skraidė net du Rusijos lėktuvai. Maskva tvirtina, kad tai buvo pačios Gruzijos lėktuvas, kurį numušė separatinės respublikos priešlėktuvinė gynyba. Pagaliau Tbilisis sutiko, kad žvalgybos lėktuvas tikrai skrido virš Abchazijos, tačiau jį numušė į Gruzijos oro erdvę įsiveržę Rusijos naikintuvai „MiG-29“.

Ginčas pasisuko kita linkme: ar turėjo teisę Gruzijos lėktuvas žvalgyti vienašališkai nepriklausoma pasiskelbusios Abchazijos teritoriją? Tbilisis ir toliau šią autonomiją ir Pietų Osetiją laiko vienos valstybės žemėmis. Vis dėlto po incidento Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, telefonu kalbėdamas su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, išreiškė nusistebėjimą, kad virš konflikto zonos kariniais tikslais skraido Gruzijos lėktuvai. Tai, pasak prezidento, prieštarauja 1994 m. gegužės 14 d. Maskvos susitarimui dėl ugnies nutraukimo ir pajėgų atskyrimo ties Gruzijos ir Abchazijos siena.

Kaip ten bebūtų, kol ginčas tęsiasi, iš Maskvos ir Tbilisio ir atgal lekia užnuodytos propagandos strėlės, kurios sminga į kadaise buvusius gerus valstybių santykius.

Jau niekam ne paslaptis, kad Rusija džiūgavo, kai NATO viršūnių susitikime Bukarešte Gruzijai ir Ukrainai nebuvo pasiūlytas Narystės Aljanse veiksmų planas. V. Putinas atvirai perspėjo abi posovietines respublikas nė nebandyti stoti į NATO. Rusija paskelbė nusprendusi „plėsti bendradarbiavimą su faktiniais Abchazijos ir Pietų Osetijos valdžios organais“. Maskva netgi sušvelnino vizų režimą Gruzijos piliečiams.

Apžvalgininkai tvirtina, kad šių separatinių Gruzijos teritorijų skatinimas nepaklusti Tbilisiui – tai signalas Vakarams, kad Gruzija ir Ukraina bus suskaldytos, jei pretenduos į Aljansą. Ukrainai tuo grasinama nuo pat 2004 m. prezidento rinkimų. Maskva neslepia planų, kad, jeigu bus surengtas referendumas dėl NATO, biuleteniuose gali būti įrašytas ir klausimas dėl Rytų Ukrainos ir Krymo atsiskyrimo. Dėl tokių grasinimų Kijevas taip pat kreipėsi į Jungtines Tautas, kaltindamas Maskvą mėginimais pažeisti teritorinį Ukrainos vientisumą. Užsienio reikalų ministerijos pareiškime tvirtinama, kad ji, siekdama stabilizuoti padėtį regione, iširus Sovietų Sąjungai, atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo, o Rusija 1994 m. Budapešto memorandumu garantavo Ukrainai saugumą ir stabilumą. Dabar Rusijos Dūma rengiasi denonsuoti abiejų šalių Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį. Taip būtų atvertas tiesus kelias į padėties destabilizavimą regione ir karo su Ukraina paskelbimą.

Tokių pat tikslų Rusija siekia ir Kaukaze, tačiau neseniai per Rusijos televiziją buvo parodytas Antono Verbickio filmas „Kaukazo planas“. Jame tvirtinama, kad šį regioną Vakarų specialiosios tarnybos ketina paversti atviro konflikto zona. Pasak filmo kūrėjų, savo planą Jungtinės Valstijos pradėjo nuo Kalnų Karabacho, paskui inspiravo konfliktą Čečėnijoje. Ičkerijos atsiskyrimą nuo Rusijos finansavo didžiosios Vakarų valstybės, o pinigai sukilėliams buvo spausdinami Vokietijoje, ir iki šiol Miuncheno saugyklose dar saugoma apie 100 tonų dolerių kupiūrų…

Paryžiaus laikraštis „Liberation“ rašo, kad atsakomąjį planą dabar parengusi ir Rusija. Formalų postūmį konfrontacijai Kaukaze davė Kosovas. Jeigu Vakarai pritars vienpusiškam Serbijos sienų pakeitimui, kodėl Rusija to paties negali padaryti Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiu, retoriškai klausia prancūzų leidinys. Jis siūlo neskubėti šių šalių priimti į NATO, bet sukurti buferinę zoną tarp Rytų ir Vakarų. Tai bus Prancūzijos, kuri kitą pusmetį pirmininkaus ES, prezidento Nicolas Sarkozy uždavinys.

O kol kas prie pietinių Rusijos sienų kaista konflikto židinys. Negesinama ugnis gali būti negailestinga ir besiplečianti.