Jungtinėse Valstijose stiprėjantis ginčas, palikti ar išvesti Amerikos kariuomenę iš Irako, tampa ne tik rinkimų kovos motyvu, bet ir amerikiečių gerovės prielaida. Baltieji rūmai skelbia dviprasmius ir neaiškius pareiškimus, o kandidatai į prezidento postą stato ant kortos savo karjerą būtent dėl Irako.

Londono laikraštis „The Guardian“ paskelbė slaptą Vašingtono planą, pagal kurį JAV karinis kontingentas Irake liktų neribotą laiką. Kitaip sakant, šiame dokumente nenurodoma jokių terminų, kada ir kokiomis sąlygomis ta kariuomenė gali būti išvesta.

Toks viešumas George‘ą W. Bushą privertė išsamiau paaiškinti šio kontingento Irake perspektyvą, tačiau tas paaiškinimas tik įnešė painiavos. JAV prezidentas pareiškė, kad jis sutinkąs su daugiataučių pajėgų Irake vado generolo Davido Petreuso nuomone, esą būtina pristabdyti kariuomenės išvedimą 45 dienoms nuo šių metų liepos, mat reikia įvertinti karinės operacijos rezultatus ir įtvirtinti tai, kas pasiekta.

Po moratoriumo iš Irako ketinama išvesti 25 proc. Amerikos kareivių, tai yra penkias kovines armijos brigadas iš visų 20-ies ten esančių. Tokiu atveju metų pabaigoje liktų apie 140 tūkst. Bet juk praėjusių metų pradžioje Kongresui sutikus G. W. Bushas į Iraką papildomai pasiuntė 30 tūkst. kareivių, nes padėtis šioje šalyje kėlė didžiulį susirūpinimą. Kitaip sakant, kiek pridėjo, tiek žada atimti, ir vis tiek Irake liks beveik pusantro šimto tūkstančių svetimos Pentagono kariuomenės. Ir tai Vašingtonui leidžia kalbėti apie jos mažinimą…

Apie planus išvesti Amerikos kareivius iš Irako G. W. Bushas prakalbo artėjant prezidento rinkimų kampanijai, tai yra pernai rugsėjį, kai Kongresą ėmė kontroliuoti demokratai. Vėliau buvo rengiamas slaptas planas dėl Irako karinės ateities, ir, kai abu Demokratų partijos kandidatai į prezidentus ėmė ryžtingai reikalauti pasitraukti iš Irako, Baltieji rūmai pradėjo platinti pareiškimus, šviesiomis spalvomis piešiančius pažangą Irako frontuose.

Dar daugiau: ketvirtadienį G. W. Bushas paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 d. Amerikos kareivių ir karininkų tarnybos Irake, Afganistane ir kituose karštuose pasaulio taškuose trukmė sutrumpės nuo dabartinių 15 mėnesių iki 12-kos. Tuo siekiama sumažinti kareiviams tenkantį krūvį. Kita vertus, jis pažadėjo vetuoti kiekvieną Kongreso sprendimą, jeigu jis lies karinių operaciją Irake finansavimą arba kariuomenės išvedimo terminus.

Demokratų kandidatai į prezidentus Hillary Clinton ir Barackas Obama sutinka, kad dar šiemet Amerikos kariuomenės išvesti nepavyks, tačiau tai padaryti reikia per 12–16 mėnesių po šalies vadovo inauguracijos kitų metų sausį. Respublikonų atstovas Johnas McCainas pasisako už kariuomenės buvimą Irake „iki pergalingos pabaigos“, kad ir 100 m. Šiuo požiūriu kandidato, prezidento G. W. Busho, gynybos sekretoriaus Roberto Gateso ir Pentagono generolo D. Petreuso pozicijos sutampa.

Vis dėlto pergalingos pabaigos nematyti. Buvęs Jimmy Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis laikraštyje „The Washington Post“ tvirtina, kad jei prieš 5 m. amerikiečiams kas nors būtų prognozavęs, jog prezidento idėja nuversti Saddamą Husseiną kainuos trilijonus dolerių, 4 tūkst. Amerikos kareivių gyvybių, 30 tūkst. sužeistųjų, tokį prezidentą būtų nušvilpę. O kas išmatuos žalą Amerikos autoritetui, prarastas pozicijas Artimuosiuose Rytuose, Europoje… Neseniai įvykęs Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado vizitas į Bagdadą parodė, kad proamerikietiška Irako valdžia neabejinga Teherano pozicijai.

Kad karas Irake atnešė Amerikai didžiulių materialinių nuostolių, turi įrodyti ekonomistai. Bet akivaizdu, kad jos ūkio smukimas sutapo su nevykusia ir sėkmės neatnešusia karine operacija Vidurio Rytuose. Keistos pauzės, išvedant iš Irako gausėjančią sąjungininkų armiją, visiškai kompromituoja Vašingtono užsienio politiką.