Antradienį Jungtinių Valstijų Kongresas priėmė iškalbingą dokumentą. Atstovų rūmai bendru sutarimu pritarė rezoliucijai dėl buvusio Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojo Aleksandro Litvinenkos nužudymo 2006 m. lapkritį. Rezoliucijoje šiuo nusikaltimu netiesiogiai kaltinama Maskva, o Amerikos vadovai raginami imtis saugumą užtikrinančių priemonių gaminant, saugant ir pervežant polonį-210, kuriuo ir buvo nunuodytas FST agentas.

Rezoliucijos projektas Atstovų rūmams buvo pateiktas dar pernai gegužės 22 d. Tik šių metų vasario pabaigoje žemutinių Kongreso rūmų Tarptautinių reikalų komitetas pradėjo jį svarstyti. Per visą tą laiką Amerikos įstatymų leidėjai stebėjo Didžiosios Britanijos ir Rusijos diplomatinę dvikovą, kurioje galų gale nukentėjo abiejų šalių santykiai, o pagrindinis įtariamasis šioje naujojo šimtmečio byloje Andrejus Lugovojus taip ir nebuvo išduotas Londonui. Priešingai – pernai gruodį jis buvo išrinktas į Dūmą Vladimiro Žirinovskio partijos sąraše.

Priimti dokumentą Atstovų rūmuose paskatino nužudytojo našlės ir tėvo laiškas Amerikos įstatymų leidėjams, kuriame jų prašoma daryti didesnę įtaką Rusijos vyriausybei, kad nusikaltimas būtų atskleistas. Į Londono teisėsaugos organus našlė Marina Litvinenko kreipėsi prašydama visapusiškai ir viešai ištirti vyro mirties aplinkybes.

26-ių Kongreso narių rengtame dokumente yra ir kita dalis. Rezoliucijoje Amerikos prezidentas George‘as W. Bushas ir valstybės sekretorė Condoleezza Rice raginami užtikrinti, kad radioaktyvus polonis-210, kuriuo Londone ir buvo nunuodytas A. Litvinenka, būtų gaminamas, saugomas ir gabenamas, laikantis būtinų saugumo reikalavimų. Net 97 proc. visos legalios šio cheminio elemento gamybos tenka Rusijos atominei agentūrai „Avangard“. Rusija yra didžiausia polonio eksportuotoja komercinėms reikmėms, todėl, kaip teigia Amerikos Kongreso nariai, jo platinimo apsauga turi būti maksimali.

Akivaizdu, kad naujas Kongreso dokumentas gerokai apkartins ir taip įtemptą NATO pavasario sesijos atmosferą Bukarešte. Tai, kad Vašingtonas oficialiai palaiko Londoną A. Litvinenkos byloje, bloga žinia Vladimirui Putinui, kuris sekmadienį Sočyje susitinka su G. W. Bushu ir Amerikos diplomatinės tarnybos vadove. Žinoma, abejotina, ar Vašingtonas drįs kelti dar ir šį klausimą olimpinėje šių metų sostinėje. Analitikai mano, kad apsišaudžius Bukarešte Sočis taps abiejų lyderių atsisveikinimo su savo postais vieta.

Bet štai, lyg tyčia, šiomis dienomis Maskvai suduotas dar vienas smūgis. Rusijos žurnalistė Jelena Tregubova gavo politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. Ji jo paprašė, kai Rusijoje sulaukė grasinimų susidoroti, o prieš 4 m. prie jos buto durų sprogo granata. Buvusi Kremliui ištikima žurnalistė nuo 2003 m. išleido keletą knygų, aštriai kritikuojančių V. Putino valdžią. Aišku, kad ji tapo Kremliuje nekenčiama. Nužudžius žurnalistę Aną Politkovskają, J. Tregubova dar aršiau ėmė kritikuoti valdžią už žmogaus teisių pažeidimus, žodžio laisvės ir spaudos suvaržymus. Pernai prieš Didžiojo aštuoneto valstybių vadovų susitikimą ji kreipėsi į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, prašydama daryti įtaką V. Putinui, tačiau vėliau žurnalistė pripažino, kad galbūt kreipėsi ne tuo adresu… Taip iki 2007 m. vasaros ji tapo 14-ta žurnaliste, gavusia prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.

Šia tema atkreipsime dėmesį į dar vieną pranešimą. Rusijos spauda rašo, kad nustatytas žurnalistės A. Politkovskajos žudikas. Jis jau 11 m. ieškomas dėl žmonių grobimo ir dabar gyvena užsienyje. Maskvos tyrėjai nusikaltėlio paieškos dokumentus išsiuntė į Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Didžiąją Britaniją.

Kadenciją bebaigiančiam V. Putinui auga pasipriešinimas ne tik karinėje srityje. Vis aiškiau jam primenama, kad per 7 m. jis susidorojo ir su žodžio bei spaudos laisve – su visu tuo, ką vadiname demokratija.