Atrodo, kad Kosovo aidas pirmiausia atsimušė į Kaukazo kalnus. Šį aidą tuojau pat pagavo Maskvoje, ir ketvirtadienį Rusijos Dūmoje prasidės diskusijos dėl Abchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės pripažinimo nepriklausomomis.

Jose dalyvaus visų trijų nepriklausomomis pasiskelbusių teritorijų vadovai. Taip skubiai Rusijos parlamentas reaguoja į Abchazijos kreipimąsi neeiliniame posėdyje, iškart pavasario sesijos pradžioje, svarstyti respublikos pripažinimo klausimą. Kiek anksčiau du analogiškus kreipimusis į pasaulio valstybes ir tarptautines organizacijas išsiuntinėjo Pietų Osetija. Ir nors nė viena iš šalių nemini Kosovo precedento, akivaizdu, kad, kaip prieš mėnesį grasino Maskva, Kosovo nepriklausomybės paskelbimas ir jos pripažinimas daugiau kaip 20-ies pasaulio valstybių sukels separatinių judėjimų griūtį.

Maskva paskubėjo ne tik svarstyti šį jautrų klausimą, bet ir pasiuntė pirmą signalą. Ji vienašališkai panaikino 1996 m. sausio 19 d. Nepriklausomų valstybių sandraugos įvestas ekonomines sankcijas Abchazijai. Tuomet, po 2 m. užsitęsusio ginkluoto abchazų ir gruzinų konflikto, Maskva įtikino Nepriklausomų valstybių sandraugos tarybą priimti sprendimą apriboti prekybos mainus, finansų, transporto ryšius su separatine Abchazija ir pasienyje dislokuoti Rusijos taikdarių pajėgas. Šios priemonės turėjo sumažinti įtampą regione, ginkluotės tiekimą separatistams ir savanorių judėjimą. Jos leido į Galio rajoną Abchazijoje sugrįžti tūkstančiams pabėgėlių.

Dabar Maskva tvirtina, kad dauguma jų grįžo, nors Gruzija vis dar nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nesutinka su pabėgėlių registravimo tvarka, kuri buvo pasiūlyta Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų valdybos. Tbilisis kaltinamas didinąs įtampą Kodorio tarpeklyje, kur įkurdino sau pavaldžią administracinę struktūrą.

Šis Rusijos žingsnis iškart sulaukė ryžtingų Gruzijos protestų. Savo notoje Gruzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai „reiškia dalies Gruzijos teritorijos ekonominę aneksiją“. Taip Rusija visam pasauliui parodė, kad Abchazijos ir Gruzijos konflikte yra ne tarpininkė, o palaiko vieną pusę – separatistus. Dabar Tbilisis turi teisę kelti klausimą dėl Rusijos taikdarių išvedimo iš Abchazijos. Maskva atkirto, kad jie ir toliau liks konflikto zonoje, nes tam mandatą suteikė Nepriklausomų valstybių sandrauga. Tuomet kodėl, atrėžė Tbilisis, Rusija ekonomines sankcijas Abchazijai panaikino vienašališkai, be šios Sandraugos šalių vadovų sutikimo?

Tiesą sakant, tos sankcijos buvo fiktyvios. Abchazijoje veikė Rusijos bankų filialai, nekilnojamąjį turtą čia aktyviai supirkinėjo rusų verslininkai, ypač daug jie investavo į turizmo ir kurortų sektorių, o Rusijos rinkoje nebuvo jokių apribojimų pardavinėti abchazų vynus ir mandarinus. 90 proc. viso Abchazijos importo ir eksporto priklausė Rusijai. Geras Abchazijos prezidento Sergejaus Bagapšo bičiulis Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kontroliuojantis „Siti Bank“, viešėdamas Suchumyje, aiškiai pasakė, kad santykius su Abchazija plėtos kaip su savarankiška valstybe, nepaisydamas Gruzijos reakcijos.

Po tokių Maskvos žingsnių Gruzijos parlamentas pareiškė, kad taip Rusija „skatina separatizmą regione“. Jo pirmininkė Nino Burdžanadzė pažvelgė dar toliau. Ji pareiškė, kad, jeigu Rusija pripažins separatines respublikas, atsiras šalių, kurios pripažins Čečėnijos, Dagestano, Šiaurės Osetijos nepriklausomybę, o tai jau bus Rusijos griuvimas… Vadinasi, Maskvai tai daryti visiškai nenaudinga.

Krizė tarp Rusijos ir Gruzijos eskaluojama ne tik dėl Kosovo precedento. Tai Maskvos užuomina Tbilisiui, kad Gruzijai nereikėtų puoselėti stojimo į NATO planų. Tai aiškiai leido suprasti Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Leonidas Sluckis. Tai būtų skausmingas Rusijai sprendimas, nes ji nuo seno Kaukazo regioną laiko savo ypatingų interesų zona.

Vis dėlto apžvalgininkai atkreipia dėmesį į tai, kaip Vladimiras Putinas, jaunimo žodžiais tariant, „išdūrė“ Michailą Saakašvilį. Visai neseniai šalys susitarė dėl Gruzijos ir Rusijos valstybinių sienų delimitavimo. Maskva atsisakė palaikyti separatinius režimus, o Gruzija už tai sutiko nedaryti kliūčių Rusijai stoti į Pasaulio prekybos organizaciją…

Dabar šie šilti tarpusavio santykių vėjai staiga pasisuko priešinga kryptimi, ir Kaukaze padvelkė nauju konfliktu.