Pirminių rinkimų labirintai Amerikoje
Amerikoje įsibėgėja prezidento rinkimų kampanija. Ketvirtadienį pirminis jų etapas, vadinamas „primerise“ arba „caucus“, įvyko Ajovos valstijoje. Demokratų ir respublikonų partijų kandidatų atranka daug ką nustebino: oficialiu demokratų kandidatu pasirinktas 46 m. Ilinojaus valstijos juodaodis senatorius Barackas Obama, respublikonų – Mike‘as Huckabee.
Tai rimtas signalas demokratei, buvusio prezidento žmonai Hillary Clinton ir respublikonui, buvusiam Niujorko merui Rudolphui Giuliani, kurie prieš mėnesį atliktos apklausos duomenimis aiškiai pirmavo.
Žinoma, kandidatų atranka vyks dar visose 50-tyje Amerikos valstijų, ir finišą, kai lapkričio 4 d. bus renkamas 44-tasis šalies prezidentas, pasieks tik keletas politikų. Kiekvienas iš jų tikisi pergalės tose valstijose, kurioms atstovauja federaliniuose valdžios organuose. Antai antradienį kandidatų atranka vyks Naujojo Hampšyro valstijoje. Čia susirungs beveik vienodai populiarūs B. Obama ir H. Clinton. Partijų suvažiavimai rugpjūtį ir rugsėjį patvirtins daugiausiai balų surinkusius kandidatus į šalies vadovo postą.
Pagal valstijų įstatymus ir vietos tradicijas, pirminė atranka vadinama skirtingai. Štai Ajovoje kandidatas nustatomas partijų aktyvistų susirinkimuose, vadinamuose „caucuses“. Žodis „caucus“ skolintas iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „genties taryba“. Ajovos fermeriai rinkdavosi į pasitarimus aptarti įvairių gyvenimo reikalų, rinkti savo seniūnų ar kitos vietos valdžios. Dar ir dabar, kaip prieš 200 m., vietos rinkėjai susiburia bendruomenės namuose, vaišinasi, linksminasi, o paskui aptarinėja kandidatūras. Respublikonai paprastai renkasi slaptą balsavimą, kai į švarų popieriaus lapą reikia įrašyti kandidato pavardę, o demokratai išsiskirsto po patalpos kampus ir pusvalandį įkalbinėja pasirinkti vieną ar kitą politiką, vilioja pereiti į kitą kampą. Paskui pasiskirstę balsuotojai suskaičiuojami. Jeigu kandidatas surenka vienodą žmonių skaičių, traukiami burtai arba metama moneta. Toks atrankos būdas Ajovoje pradėtas taikyti nuo 1972 m., anksčiau nei kitose valstijose. Įdomu, kad nuo 1976 m. Ajovos valstijoje laimėjęs demokratas ir tapdavo partijos kandidatu į prezidento rinkimus. Bet „caucus“ atrankoje galima ir nedalyvauti. Taip šį kartą pasielgė R. Giuliani, tegavęs vos 4 proc. balsų ir jau tapęs šio maratono autsaideriu.
Rinkimų sistema Amerikoje gana archaiška ir sudėtinga. Iki 1832 m. kandidatus keldavo ir tvirtindavo Kongreso frakcijos. Bet demokratijos dėl to buvo nedaug: delegatais manipuliuodavo partijų ir verslo bosai. 1910 m. Oregono valstija tapo pirmoji, kurioje delegatus išrinkę rinkėjai išreikšdavo ir savo nuomonę apie kandidatus į prezidento postą. Po to šį patyrimą perėmė dar 11 valstijų.
Sudėtinga „primerise“ rinkimų sistema egzistuoja iki šiol. Jeigu keli kandidatai negauna daugumos partijos delegatų balsų, jų likimą sprendžia suvažiavimas. Antai 1976 m. prezidentas Geraldas Fordas nežymiai laimėjo prieš respublikoną Richardą Nixoną, bet rinkimus jis pralaimėjo Jimmy Carteriui.
Atskirai reikėtų pabrėžti vis augančią Amerikos prezidento rinkimų kainą ir įteisintą turto cenzą, leidžiantį dalyvauti šioje rinkimų kampanijoje. 2005 m. Niujorko mero rinkimams Michaelis Bloombergas išleido tik 103 dolerius vienam rinkėjui, o šiemet Ajovoje vieno rinkėjo balsas kainavo apie 200 dolerių. Šiemet pirminius rinkimus laimėjęs respublikonas M. Huckabee savo reklamai išleido pusantro milijono, o jam pralaimėjęs buvęs Masačusetso valstijos gubernatorius Mittas Romney – net 7 mln. dolerių… Abi partijos vien savo kandidatų reklamai per televiziją ir agitacijai skyrė 35 mln. dolerių.
Kadangi Rusijoje ir Amerikoje prezidentų rinkimai vyks tais pačiais metais, apžvalgininkai nesusilaikė neišanalizavę šių rinkimų kampanijų panašumų ir skirtumų. Nutylėdami milžiniškas išlaidas joms, jie su ironija pastebi, kad esminis skirtumas toks: Rusijoje buvo laužomos galvos, kaip prezidentą palikti trečią kadenciją, o Amerikoje štai jau daugiau kaip 200 m. nuo George‘o Washingtono kilnaus pasitraukimo po dviejų kadencijų į žemės ūkio sritį vargstama, kad nebūtų leista užimti prezidento posto trečią kartą. Visa kita, kaip sakoma, rankų miklumo reikalas…