Tolimojoje Argentinoje – ypatingas įvykis. Čia prezidento rinkimus jau pirmajame ture laimėjo dabartinio šalies vadovo Nestoro Carloso Kirchnerio žmona Cristina Fernandez de Kirchner. Tai pirmas atvejis Argentinos istorijoje, kai prezidente taps tiesioginiuose rinkimuose išrinkta moteris.

. Tiesa, 1974 m. mirus tuometiniam šalies vadovui Juanui Peronui, šį postą užėmė trečioji jo žmona Isabel, tačiau po 2 m. pučistų buvo nuversta. Po to 7 m. valstybę valdė karinė diktatūra.

Taigi žavioji 54 m. teisininkė C. Kirchner paveržė valdžią iš savo 3 m. vyresnio vyro, kuris pretenduoti vėl į šį postą dar vasarą atsisakė dėl pašlijusios sveikatos. Mat prieš keletą metų jam buvo atlikta sudėtinga skrandžio operacija… O pirmoji šalies ponia po teisės mokslų baigimo ir 1975 m. įvykusių vedybų savo „žaižaruojančiu temperamentu“, kaip rašė laikraštis „The Times“, pasinėrė į politiką ir iš esmės vadovavo vyro įkurtam judėjimui „Frontas už pergalę“. Buenos Airėse kalbama, kad ji aktyviai patarinėjo ir šalies valdymo reikalais, ypač Argentiną 2001 m. ištikus finansinei ir ekonominei krizei.

Iš tikrųjų tris kadencijas buvęs Santa Kruso provincijos gubernatoriumi ir 2003 m. gegužės 25 d. – per pačias Argentinos nepriklausomybės šventes – išrinktas prezidentu, N. Kirchneris rado sugriautą ekonomiką, pašlijusius finansus ir didžiules valstybės skolas. Peso kursas nuo 2000 m. bankų katastrofos buvo atsietas nuo JAV dolerio ir buvo beveik bevertis. Neribotai leidžiamos obligacijos, atsiimami gyventojų indėliai, krintant investuotojų pasitikėjimui, didžiulė ir ekonomiškai pajėgiausia Pietų Amerikos valstybė ritosi į bedugnę.

Suirutė truko 3 m., kai į valdžią atėjo kairiųjų pažiūrų vadinamųjų „peronistų“ politikas. Per 2 m. Argentina grąžino 76 proc. biudžeto skolų, bendrasis vidaus produktas kasmet augo po 8 proc., ir šiemet jis sudaro apie 600 mlrd. dolerių (pagal jį šalis užima 19 vietą pasaulyje). Dabar pagal šio produkto kiekį vienam gyventojui – 15 tūkst. dolerių – Argentina yra pirmojoje vietoje žemyne. Nedarbas nusmuko iki visai priimtino regiono šalims lygio – 10 proc.

Nėra abejonių, kad, kaip pastebi analitikai, čia didelis ir prezidento žmonos nuopelnas. Būdama senatore, C. Kirchner pasirinko tiesioginį bendravimą su žmonėmis ir ypač nemėgo žurnalistų: per visą rinkimų kampaniją ji nedavė nė vieno interviu žiniasklaidai. Pirmoji valstybės pora naudojosi savo galimybėmis dalydama būsimiems rinkėjams municipalinius butus, žadėdama padidinti atlyginimus, pensijas, subsidijas. Pirmoji ponia taip pat aplankė daugelį regiono šalių, kad užsitikrintų investicijas į šalies ekonomiką.

O ir politikės rinkimų programoje buvo naujovių: C. Kirchner siekia pagerinti santykius su Brazilija, neslepia savo simpatijų Venesuelos ir Bolivijos prezidentams, kurie sugadino santykius su Vašingtonu. Vis dėlto išrinktoji prezidentė plės bendradarbiavimą ir su Jungtinėmis Valstijomis, ir su Rusija. Didžiausias Argentinos laikraštis „La Nacion“ pranešė, kad po to, kai Hugo Chavezas išpirko Argentinos skolas Pasaulio bankui, Buenos Airės ketina sudaryti kontraktą su Maskva sraigtasparniams, šarvuotiems kateriams pirkti.

Asmeninis C. Kirchner žavesys ir veiklumas leidžia apžvalgininkams šią politikę lyginti su pasaulio garsenybėmis moterimis – žymiąja kovotoja už žmogaus teises Eleonor Roosevelt, Filipinų prezidente Imelda Marcos, dukart Bangladešo ministre pirmininke Khaleda Zia, na, ir, žinoma, su šiuolaikinėmis politikėmis. Bet labiausiai Argentinos politikė gretinama su Amerikos senatore Hillary Clinton, kuri pirmauja tarp demokratų kandidatų prezidento rinkimų kampanijoje.

Daug kas senatorę dėl prašmatnių drabužių, pomėgio puoštis ir išdidžių, arogantiškų manierų vadina karaliene Cristina. Laikas parodys, ar Argentinos karūna vėl sutviskės.