Vasario 23 d. Čečėnijoje ir Ingušijoje vyrų nesveikina. Vainachams tai ne Tėvynės gynėjo diena ar anų laikų Tarybinės armijos šventė, o Deportacijos diena. Operacija kodiniu pavadinimu „Pantera“ prasidėjo tą 1944 m. naktį. Jai vadovavo pats Lavrentijus Berija. Iš viso į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus buvo išvežta beveik pusė milijono čečėnų ir ingušų, kurie buvo kaltinami padėję vokiečiams. O iš viso į šiuos Kaukazo rajonus per karą buvo permesti tik 77 vokiečių parašiutininkai…
Paskutinėje vasario mėnesio „Savaitės pjūvio” laidoje tęsiame pokalbį apie būsimus prezidento rinkimus. Pagrindinę savaitės rinkiminę intrigą komentuos politologas Raimundas Lopata.
Dvi dienas Vilniuje vyko buvusių SSRS respublikų ir Eurazijos šalių atstovų diskusija dėl regioninio bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo būdų. Laidoje matysite reportažą iš konferencijos ir jos organizatorių bei svečių interviu.
Laidos autorius ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas juos papildys savo komentaru.
Iš trijų Baltijos valstybių Latvija pirmoji neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Praėjusį penktadienį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą. Kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė. Jau pirmadienį šalies vadovas pradėjo formuoti naują kabinetą, tačiau tai nėra toks paprastas užsiėmimas. Agentūrai AP jis užsiminė, kad, siekiant atkurti politinę tvarką, gali prireikti pirmalaikių Saemos (parlamento) rinkimų.
Marksizmo teoretikų politikai pritaikytas dėsnis, kad grandinėje pirmiausia trūksta silpniausia grandis, ypač tinka šių dienų Latvijai. Kol kas iš trijų Baltijos valstybių atspariausia lieka Estija, o štai Latvija tapo antra po Islandijos šalis, kurios Vyriausybę supurtė pasaulinis finansų nuopuolis. Penktadienį atsistatydino ministro pirmininko Ivaro Guodmanio ministrų kabinetas, nes iširo 2007 m. gruodį sudaryta keturių partijų koalicija. Pirmadienį prezidentas pradėjo formuoti naują ministrų kabinetą.
Prabėgus pustrečių metų nuo žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo ir keturiems bylos nagrinėjimo mėnesiams, Rusijos teismas išteisino ir teismo salėje paleido keturis kaltinamuosius. Teismas nustatė, kad prokuratūra surinko nepakankamai įrodymų, jog šie jauni asmenys tikrai nužudė žymią Rusijos žurnalistę. Netgi jos vaikai proceso pabaigoje suabejojo, ar tikrai būtent kaltinamieji įvykdė nusikaltimą. A. Politkovskajos šeima įsitikinusi, kad nužudymą organizavo „kažkas iš aukščiau“, o advokatė Karina Maskolenko mano, kad visi įkalčiai rodo Federalinės saugumo tarnybos ranką. Kaltinamųjų ryšiai su šia tarnyba atliekant tyrimą net nebuvo atskleidžiami, nors vienas iš jų – saugumo papulkininkis.
Šioje „Savaitės pjūvio” laidoje į diskusiją apie tai, kokio prezidento reikia Lietuvai, įsijungė politikos apžvalgininkas Arūnas Brazauskas.
Vasario 21-ąją minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena, todėl kalbėjomės su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Irena Smetoniene.
O laidos autoriaus Česlovo Iškausko komentaro tema – ar reikalinga Baltarusijos atominė jėgainė šalia Lietuvos sienos?
Vakarų ir Rusijos spaudoje pasirodo vis daugiau pranešimų ir svarstymų, kad tarp šios šalies lyderių Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino ryškėja trintis. Rusijos prezidentas aiškiai didina distanciją nuo ministro pirmininko, kuris, vokiečių laikraščio „Tagesspiegel” teigimu, nesusidoroja su ekonomine krize. Prezidentas pamažu atleidžia demokratijos vadeles, kurias įtempęs laikė jo pirmtakas.
Pavyzdžiui, daugelį nustebino, kad D.Medvedevas sutiko leisti opozicinio judėjimo „Solidarumas”, reikalaujančio pašalinti ministrą pirmininką ir surengti išankstinius parlamento rinkimus, demonstraciją vasario pabaigoje. Sausį jis nekliudė pagerbti didžiausių šio meto valdžios kritikų Stanislavo Margelovo ir Anastasijos Baburinos atminimą.
Dar didesnius įtarimus sukėlė naujas D.Medvedevo bendravimo su rinkėjais stilius. Tai, kad per televiziją jis kalbėjo apie krizės įveikimo planus, nieko naujo. Bet bendravo kitaip negu neseniai trijų valandų tiesioginiame pokalbyje su žiūrovais šviesią rytdieną piešė V.Putinas. Prezidentas netiesiogiai kritikavo Vyriausybę, kad ji siekia pagražinti padėtį, kai žmonėms reikia atskleisti rūsčią tiesą. Jis pažadėjo taip bendrauti reguliariai.
Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.
„Krizė? Kokia krizė? – trūkteli pečiais 75-metis geras pažįstamas iš vieno Labanoro kaimo ir tęsia: – va, krizė, kai sveikata šlubuoja, kai arklys koją nikstelėjo, o darbų ik valiai, kai mano motera po klubo operacijos sunkiai tebekliba, kai… Ai, bet ką čia aš tau, brač, miestiečiui…“ – numojo ranka ir pakėlė mano atvežtos „Pipirinės“ stikliuką…
Dėdė Antanas – prakaulus seniokas iš „vidurio kaimo“ – man lyg ir ne etalonas: mėgsta išgerti, o gerai išmetęs pasikliauja savo ištikimu arkliuku – griūna į vežimo šiaudus, o tas ir parveža į sodybą. Gyvena vienkiemyje su savo pačiute, du sūnūs – mieste su šeimomis. Dukart per savaitę į kiemą nuo vieškelio užsuka autobusiukas, vežiojantis maisto produktus ir pagrindinius ūkio rakandus. Su vairuotoju pasidalina naujienomis, kai ką nusiperka (bet visada – plastikinį alaus butelį, kurį po šiaudais slepia; mat, žmona labai barasi…).
Vasario 16-oji – Nepriklausomybės Akto paskelbimo diena – jau seniai tapo diskusijų objektu. Kodėl ji dar nėra tokia populiari kaip šv. Valentino diena? Apie tai diskutuosime su Kovo 11-osios Akto signataru, filosofu Romualdu Ozolu.
Vakarų spaudoje pasirodė nuomonių, kad praėjusį savaitgalį Vokietijoje, Bavarijos sostinėje, vykusi metinė konferencija Europos saugumo klausimais iš tikrųjų yra 2-asis Miuncheno suokalbis. Ar tikrai joje buvo duotas tonas geresniems Rusijos ir Amerikos santykiams? Trumpą interviu laidai sutiko duoti Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
O laidos autorius ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas savo komentare svarstys, kodėl lietuviai į Rusiją vis dar žvelgia pro tamsius akinius. Į šį klausimą komentare atsako ir ministras V. Ušackas.