Vis įtikinamesnė tampa versija, kad J.Stalinas ypatingai žiauriai baudė lenkus būtent už du pralaimėjimus – 1612 m. įsiveržimą į Maskvą ir 1920 m. bolševikinės kariuomenės pralaimėjimą prie Varšuvos, kai per 1919 m. vasarį ir 1920 m. spalį vykusį Lenkijos ir Rusijos karą, įvairių šaltinių duomenimis, lenkai į nelaisvę paėmė nuo 110 iki 206 tūkstančių raudonarmiečių, o 55 tūkst. iš jų mirė koncentracijos stovyklose arba buvo nužudyti.
Komentarai
Ko gero, jau galima patikėti, kad pirmuoju pasaulio teroristu vadinamas Osama bin Ladenas yra sunaikintas. Tai didelis antiteroristinės kampanijos, kuriai vadovauja JAV, laimėjimas. Tačiau analitikai kone vieningai tvirtina, kad O. bin Ladeno mirtis nieko nekeičia, nes pastaraisiais metais terorizmo centrai nebūtinai buvo siejami su talibais, mistine tapusia „Al Qaeda“ ar jos garsiuoju lyderiu.
Osama bin Ladenas – vadinamas pirmuoju pasaulio teroristu – nesulaukė nei savo gimimo dienos, birželio 28-osios, kai jam būtų sukakę 54-ri, nei didžiausio savo išpuolio dešimtmečio, kai 2001-ųjų rugsėjo 11 d. buvo susprogdinti Niujorko dangoraižiai „broliai dvyniai“. Nors pasigirsta nedrąsių versijų, esą jis tikriausiai gyvas, tačiau JAV prezidento Baracko Obamos netikėtas naktinis pareiškimas nepalieka jokių abejonių: Talibano padalinio „Al Qaeda“ lyderis efemeriškasis barzdočius, kurį CŽV ir viso pasaulio antiteroristinė koalicija vaikėsi beveik 10 metų, išnyko kone tiesiogine šio žodžio prasme: kaip pranešė CNN, jo palaikai skubotai buvo palaidoti Arabijos jūroje…
Istorija mus moko ateities. Tai aksioma. Vengti gilintis į istorijos peripetijas tolygu užsikimšti ausis, užsirišti akis ir įkišti galvą į smėlį. Dažniau žvelgti į ateitį, neprisimenant tegul ir niūriausių mūsų istorijos puslapių, ignoruojant kai kam nenaudingus jos etapus, yra raginimas iš politinių spekuliacijų srities. Lietuvių ir lenkų istorija – kone jautriausia vieta, bet atverti šį nervą mus verčia ir dabarties dviejų šalių santykių aplinkybės.
Baltarusių politologas, kažkada buvęs prezidento A.Lukašenkos propagandininkų komandos narys, Jurijus Barančikas vieną savo straipsnį pradeda primindamas garsią ir pamokančią, dar 1833 m. rašytą Aleksandro Puškino pasaką „Apie žvejį ir žuvelę“. Pamenate jos pabaigą? „…Ir nieko nesakė žuvelė, tik uodega plekštelėjo į vandenį ir nėrė į jūros gilumą. Ilgai iš jos atsakymo laukė senis, nesulaukęs pas senę grįžo, ogi žiūri – ir vėl ta pati lūšnelė, ant slenksčio jo senė, o prieš ją – suskilusi gelda…“
Rusijos jaunimas šį kartą savaip sutiko Prisikėlimo šventę, kurią šiemet trys pagrindinės konfesijos pažymėjo vienu metu. Praėjusį šeštadienį Maskvos priemiestyje Čistyje Prudy keli šimtai jaunuolių iš mažai žinomų organizacijų „Rusų pilietinė sąjunga“ ir „Nacionalinis gelbėjimo frontas“ surengė mitingą „prieš neteisingą Rusijos finansų ir biudžeto politiką“. Konkrečiau – prieš Kremliaus vykdomą Kaukazo dotavimą. Ar iš tiesų Rusijos investicijos į Kaukazo vystymą yra tokios beviltiškos?
Pravartu priminti, kad istorijos tėkmėje egzistavo trys sumanymai. Praėjusiojo amžiaus 20–aisiais buvo paskelbta Užkaukazės demokratinė federatyvinė respublika (arba Užkaukazės federacija, UF), prieš pusketvirtų metų čečėnų sukilėlių iniciatyva atsirado vadinamasis Kaukazo emyratas (KE), o štai dabar atgimė dar 1923 m. sumanyta idėja iš pietinių respublikų sudaryti vadinamąsias Kaukazo jungtines valstijas (KJV).
Spalvinga ir prieštaringa carinės Rusijos monarchijos atstovo Piotro Stolypino asmenybė gal mūsų taip nedomintų, jeigu ne vienas nuotaikingas momentas: XIX a. pabaigoje ir XX-ojo pradžioje gyvendamas Kalnaberžės dvare, jis esą atgaivino seną varnų valgymo paprotį, kuris paskui išsiplėtė po visą Lietuvą, daugiausiai Žemaitiją ir Kuršių Neriją…
Visuotiniai rinkimai į Suomijos parlamentą pastūmėjo šią šalį į dešinę. Taip apžvalgininkai apibendrina sekmadienį įvykusio balsavimo rezultatus: konservatyvi Nacionalinė koalicija 200 vietų parlamente gauna 44 mandatus, o anksčiau mažai kam žinoma populistinė partija „Tikrieji suomiai“ tik trimis mandatais nusileidžia valdžioje buvusiems socialdemokratams, turėsiantiems 42 vietas. Centristai su savo vadove, pernai birželį paskirta premjere Mari Kiviniemi prarado 16 vietų. Jeigu tautininkai ir „Tikrieji suomiai“ sudarys koaliciją, tai bus didžiulė politinė jėga, galinti pasukti Suomijos politiką radikalia linkme.
Nors rinkimai į Rusijos Dūmą vyks anksčiau – gruodį, tačiau apie juos beveik niekas nerašo, o štai ketvirtojo Rusijos prezidento pasirinkimas, numatytas kitų metų kovą, kelia didžiulę intrigą. Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas – šie kone vienodo politinio svorio lyderiai – jau dabar galanda rinkiminius kalavijus ir neslepia savo ambicijų.