Prieškario įvykių traktuotė, svarstymai principu „kas būtų, jeigu būtų“, kas iš pagrindinių veikėjų – J.Stalinas ar A.Hitleris – buvo didesnis agresorius, iki šiol kaitina politikų, istorikų ir įvairių vertintojų aistras. Tų laikų Lietuva – mažas, įvairių okupantų apkramsnotas žemės lopinėlis – blaškėsi lyg pramuštu dugnu laivelis, nesiryždamas pasirinkti savo vairininko, ryžtingos valdžios ir už tai brangiai užmokėjęs.
Komentarai
Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra(NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris…
Matote: esu lojalus įstatymams, bent jau Valstybinės kalbos įstatymui, ir vardus rašau originalo kalba. Tai tik užuomina į seną lotynišką posakį „Dura lex sed lex“ („kvailas įstatymas, bet – įstatymas“) ir, rodos, į nereikšmingą birželio pabaigoje Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ išplatintą kreipimąsi, kuriuo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pedagogai buvo raginami nepaisyti kito teisės akto – Švietimo įstatymo nuostatų ir moksleivius auklėti pagal senąją tvarką.
Žmogui būdinga save tapatinti su svarbiausiomis jo gyvenimo ir įvykių datomis: kur jis buvo tuo metu, kaip būtų pasielgęs, kas gali pakreipti jo likimą? Iš tikrųjų 2001–ųjų rugsėjo 11 d. priklauso tai datų virtinei, kuri amžiams įsispaudžia į žmonijos atmintį. Skirtingoms tautoms – skirtingos datos. Prie tokių kertinių mūsų regiono istorijos posūkių priskirtume 1941–ųjų birželio 22–ąją, 1953 m. kovo 5 d., 1961 m. balandžio 12–ąją, 1991–ųjų rugpjūčio 19 d., viename rusų portale išvardija žinomas Maskvos Karnegio centro direktorius Dmitrijus Treninas.
Pasaulio galingieji, užimdami aukštus postus, jau negali siautėti kaip viduramžių karaliai. Tokia išvada peršasi stebint vis naujus teismo procesus: į kaltinamųjų gretas pakliūna buvę ir esami valstybių prezidentai, vyriausybių vadovai, diktatoriai ir šiaip įtakingi veikėjai. Vadinasi, tarptautinė bendrija demonstruoja savo demokratinę brandą.
Vargu, ar šiandien bereikia įrodinėti, kad A.Hitlerio pradėtas Antrasis pasaulinis karas nebuvo vieno diktatoriaus kaltė. Savaitę prieš Lenkijos užpuolimą, rugpjūčio 23-ąją, nacistinė Vokietija ir SSRS pasirašė nepuolimo sutartį, dar vadinamą Molotovo ir Ribbentropo paktu.
Bet šiomis dienomis Rusijos žiniasklaida labai pasipiktino, kai JAV ambasada Estijoje 72-ųjų metinių proga išplatino pranešimą, kuriame atsakomybę už šio karo pradžią suvertė ir J.Stalinui. Beje, ji čia nieko naujo nepasakė: dar 2009 m. Europos Parlamentas nutarė rugpjūčio 23-ąją pažymėti Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo dieną – Juodojo kaspino dieną.
Nuo savęs pridurtume: sovietinio diktatoriaus nuolaidžiavimas nacistams, nusikalstamas delsimas ir net bendradarbiavimas su jais privedė iki to, kad vadinamame Didžiajame Tėvynės kare žuvo apie 27 mln. žmonių…
Priešlaikinių rinkimų, vykusių rugpjūčio 26-ąją nuo Gruzijos atsiskyrusioje Abchazijoje, rezultatai nieko nenustebino. Gal tik atkreipė dėmesį tai, kad jie buvo surengti lygiai po trejų metų, kai Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę po 2008 m. rugpjūčio pradžioje vykusio penkių dienų karo su Gruzija. Tai buvo dar vienas Maskvos padėtas taškas, kad ji niekuo šiuose rinkimuose nerizikuoja. Gal dėl to, kaip rašo Vakarų spauda, Rusijos įtaka rinkimams šį kartą buvo beveik nepastebima.
Apie „sausą“ įstatymą mes girdėję daug. Jį išbandė daug pasaulio valstybių, tačiau šiandien tik 44 šalys – daugiausiai musulmoniškos ir Artimųjų Rytų – gyvena tokio įvairiai modifikuoto ir su vietos papročiais supinto įstatymo sąlygomis.
Bet apie tai – vėliau.
Libijoje įvykiai ėmė rutuliotis sparčiu tempu: jau pirmadienio rytą sukilėliai pranešė kontroliuojantys 80 ar net 95 proc. Tripolio, ir susišaudymas vyko aplink M. Gaddafio rezidenciją, maždaug už kilometro į pietus nuo Žaliosios aikštės – vietos, kur nuo opozicijos išpuolių pradžios vasarį rinkdavosi režimo šalininkai, reiškę jam paramą. Gali būti, kad iki šio straipsnio pasirodymo M. Gaddafio režimas galutinai pasiduos…
Fizikoje kritinė masė (angl. critical mass) reiškia medžiagos kiekybinę ribą, kuriai nedaug pasikeitus ar ją peržengus, iš esmės keičiasi tos medžiagos savybės. Sprogmenų atveju – tai tam tikras sprogmenų kiekis, kai jų degimas pereina į detonaciją, o branduolinėje fizikoje – įvairių sąlygų visuma, pakankama, kad prasidėtų branduolinė grandininė reakcija. O politikoje?