Komentarai

Kodėl mums vis labiau patinka Libija?

Pasaulis keičiasi. „Kas buvo nieks, tas taps viskuo“, – giedama komunistiniame internacionale. Dar neseniai Libijos lyderis Muammaras Gaddafi buvo vienas didžiausių Vakarų priešų, o štai rugsėjį Tripolyje jam mielai šypsojosi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Penktadienį Libijos vadovas atvyko į Maskvą, kuri anksčiau lyg ir privengė glaudžių ryšių su Tripoliu. Trijų dienų vizito į Libiją buvo nuvykusi ir Lietuvos pareigūnų ir verslininkų delegacija.

Tai, kad santykiai normalizuojami, netgi pagirtina. Lietuva, kuri užmezgė diplomatinius santykius su Libija tik šių metų birželį, tikisi užsitikrinti dujų tiekimą iš kitų šaltinių būsimam suskystintųjų dujų terminalui. Continue reading…

V.Olžyčius: ar dešinieji Lietuvoje komplikuos santykius su Rusija?

Nuolatinis Kremliui palankus interneto svetainės Regnum.ru komentatorius Viktoras Olžyčius dešinių atėjimą į valdžią Lietuvoje vadina katastrofa jos santykiams su Rusija, bet šįkart jo vertinimai nuosaikesni. Vertimas šiek tiek sutrumpintas.

Taigi, viskas klostosi taip, kad po ilgos pertraukos Lietuvoje vėl bus dešiniųjų vyriausybė. Neva lojalios Rusijai R.Pakso ir V.Uspaskicho partijos, galima sakyti, patyrė nesėkmę. Jų svajonė užgrobti valdžią teliko tik svajone. Ilgus metus valdę socialdemokratai parodė labai blogą rezultatą ir, kaip rašo Lietuvos analitikai, perėjo į „politinių neūžaugų“ kategoriją. Jų sąjungininkai iš kairiųjų flango apskritai į Seimą nepateko.

Tokia po rinkimų susiklosčiusi situacija gana nemaloni Rusijai, Rusijos ir Lietuvos santykiams, jeigu nepasakius – katastrofiška. Problema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Manoma, kad atėję į valdžią konservatoriai pablogins tuos santykius. Pakanka prisiminti, ką siūlė kai kurie Seimo nariai iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloko įvykių Gruzijoje metu. Pavyzdžiui, jie žadėjo uždaryti tranzitą į Kaliningradą, pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto, neleisti jos į PPO, dislokuoti NATO bazes Lietuvos teritorijoje. Jie ir toliau yra pagrindiniai iniciatoriai reikalauti iš Rusijos „atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą“. Continue reading…

Kas kariauja Konge – tutsiai ir hutai?

Šįkart nukeliaukime toliau nuo Lietuvos –  į Centrinę Afriką, kuri jau keletą dešimtmečių kenčia nuo nesibaigiančių etninių konfliktų ir karų. Pasaulio naujienų agentūros praneša, kad naujas karas įsiliepsnojo Kongo Demokratinėje Respublikoje, buvusiame Zaire. Šią didžiulę Afrikos šalį reikia skirti nuo Kongo Respublikos – šiek tiek vakariau esančios nedidelės šalies. Taigi šios šalys dažnai vadinamos sostinių vardais: pirmoji – Kongas – Kinšasa, o antroji – Kongas – Brazavilis.

Taigi Konge – Kinšasoje, nepaisant sausį pasirašyto susitarimo, vėl plykstelėjo kovos veiksmai tarp sukilėlių tutsių ir Vyriausybės kariuomenės remiamų hutų. Sukilėlių vadas, buvęs generolas Loranas Nkunda sako, kad netrukus sukilimas iš rytinės Kongo dalies išplis po visą šalį ir jis nori išlaisvinti visą jos teritoriją.  Continue reading…

Dalai Lama nusivylė ir traukiasi…

Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama traukiasi iš šio posto, kurį jis užima štai jau 71 m. Liepą 73 m. sulaukęs budistų lyderis pareiškė, kad atsisako bandymų įtikinti Kinijos vadovybę suteikti Tibetui didesnę autonomiją. Nobelio taikos premijos laureatas tai pasakė trečio derybų raundo tarp Tibeto atstovų tremtyje ir Kinijos išvakarėse. Vis dėlto netrukus gautas patikslinimas, kad žurnalistai Dalai Lamos pareiškimą šiek tiek iškraipė. Savo veiklos jis nenutrauksiąs, kol sukurtas specialus Tibeto tautos susirinkimas, kurį ketinama sušaukti lapkričio viduryje Indijoje, nutars, kokios taktikos laikytis derybose su Kinija ir kam patikėti tolesnį dialogą su Pekinu.

Gali būti, kad žinią apie Dalai Lamos pasitraukimą pakurstė Pekinas, kuriam, matyt, norėtųsi, kad prie derybų stalo sėdėtų ne toks prisiekęs Tibeto nepriklausomybės šalininkas ir ne toks žinomas pasaulyje budistų dvasininkas. Continue reading…

Ar išsaugosime savo tapatybę?

Lietuviui rašyti apie Lietuvą ar lietuvius be išankstinio nusistatymo ar emocijų – sunku. Nesakau, kad tai objektyviai gali padaryti tik žmogus iš šalies, tačiau atsikratyti tautinės priklausomybės ir su ja susijusių emocijų dažnai nepavyksta. Žinoma, gali griebtis filosofinių ar teisinių svarstymų, bet tuomet iškyla pavojus likti nesuprastam ir tiesiog apkaltintam nacionalizmo skatinimu.

Kiekvienos tautos tapatumas (savastis, identitetas, išskirtinumas) ribojasi su savęs pervertinimu ir nacionalizmu. Tačiau, kita vertus, nepakankamas savo tautos įvertinimas taip pat ją žemina, lemia jos nuolankumą, nykimą. Kaip rasti tą ribą, kad ir neišnyktum, ir išsiskirtum – štai kur egzistavimo prasmė. Continue reading…

Ar apsaugos mus NATO?

Nesaugumą kiekvienas pajuntame įvairiai. Dažnas nerimauja dėl sveikatos, dėl vaikų ateities, dėl gilėjančios ekonominės krizės. Dar sovietiniais laikais buvome gąsdinami karo pavojumi ir visi kviečiami kovoti už taiką. Šiandien tokių garsiakalbių oratorių lyg ir nėra, tačiau pavojų nė kiek nesumažėjo, jie tik pakeitė savo pavidalą arba net ir jo nepakeitė.

Jau beveik trys mėnesiai buvusioje sovietinėje erdvėje susiformavęs vienas juodas grėsmės debesis, neduodantis ramybės ir Baltijos šalims. Savaime suprantamas pavojus kilo tuomet, kai Rusija įvykdė agresiją prieš Gruziją. Nuo Kaukazo iki Baltijos pradėta būgštauti, kad taip Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija demonstruoja savo raumenis visiems buvusiems pakraščiams. Esmė net ne ta, kad nuo Gruzijos atplyšo separatinės teritorijos, tačiau, pasirodo, bet koks valdžia nepatenkintas darinys gali pasikviesti stiprios valstybės baudėjus ir sukelti brolžudišką konfliktą. Tada apie kokį nors saugumą negali būti ir kalbos. Continue reading…

Indai Mėnulyje ieško ypatingojo kuro

Tai, kas nutiko naktį į trečiadienį tolimojoje Indijoje, turinčioje kai kurių bendrumų su Lietuva, atrodo, peržengia politinio komentaro rėmus. O ir įvykis šiaip jau ne politinis, tačiau išsiveržia iš rūpesčių pertekusios Žemės ribų – Indija į kosmosą paleido pirmąją nešančiąją raketą su Mėnulio zondu. Indijos Mėnulio dievo Chandrayaano (sanskrito kalba reiškiančio Mėnulio laivas) vardu pavadintas zondas kybos 100 km aukštyje virš šios planetos, paskui nuleis nedidelį 30 kg sveriantį aparatą ant jos paviršiaus. Šis aparatas, prieš atsitrenkdamas į Mėnulio paviršių, registruos cheminę uolienų sudėtį, tiksliai fotografuos aplinką ir, kaip pranešama, net tirs, ar planetoje yra kokio nors kuro pėdsakų. Ši 2 m. misijos Mėnulyje dalis truks beveik šešias paras ir Indijai kainuos daugiau kaip 80 mln. dolerių. Continue reading…

Latviai apskaičiavo sovietinės okupacijos žalą: kas dar?

Baltijos šalys – ir ne tik Baltijos – viena po kitos skelbia totalitarinių režimų padarytos žalos dydį. Antai Latvijos valstybinė komisija, tyrusi totalitarinių režimų padarinius, pateikė duomenis apie demografinius nuostolius, kuriuos šalis patyrė per komunistinės okupacijos laikotarpį. Ryga tai padarė pagal įdomią metodiką: anot komisijos, demografinė žala siekia 10 mln. vadinamųjų žmogaus metų.

(Žmogaus metai tai bendras darbo laiko apskaitos vienetas, sudarytas iš nuveikto darbo kiekio per metus, apskaičiuojant jį per savaitę ir dauginant iš 52 – tiek savaičių yra metuose. Kiekvienos veiklos srities šis rodiklis skiriasi…)

Kaip paaiškino komisijos vadovas Edmundas Stankevicas, Latvija neteko tiek pajamų, kiek vienas žmogus uždirbtų per 10 mln. metų. Pavyzdžiui, dėl penktame dešimtmetyje vykdytų trėmimų buvo netekta 742 tūkst., dėl Černobylio avarijos padarinių likvidavimo – 29 tūkst., o dėl karo Afganistane – 5,2 tūkst. metų. Continue reading…

Krizė verčia keisti valstybių politiką

Amerika ir Europa, atrodo, priverstos atidėti nesutarimus ir vienyti pastangas kovai su pasauline finansų krize. Po susitikimo Kemp Devide su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Jungtinių Valstijų vadovas George‘as W. Bushas paskelbė, kad „artimiausioje ateityje“ – greičiausiai lapkričio pabaigoje – dėl to bus sušauktas Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas. Rusija siūlo į jį pakviesti ir Kiniją, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką.

Šį penktadienį įvyks nepaprastasis Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) viršūnių susitikimas, kuriame ketinama sumažinti naftos gavybą ir taip sustabdyti jos kainos smukimą. Anksčiau jis buvo numatytas lapkričio 18 d., tačiau nerimą kelianti padėtis privertė šią organizaciją pakoreguoti planus. 13 valstybių atstovai ketina pirmą kitų metų pusmetį pasiekti balansą tarp naftos gavybos ir paklausos, kad naftos barelio kaina būtų tarp 70 ir 90 dolerių. Continue reading…

Bevizio režimo viliotinis Vakaruose

Atrodo, kad ne tik Lietuvos piliečiams pamažu atsiveria platesnės migravimo į Vakarus galimybės. Antai, nepaisydama įtemptų Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykių, Amerikos ambasada Maskvoje supaprastino vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Nuo lapkričio 10 d. tiems, kurie jau yra lankęsi JAV, tai yra turėję neimigracinę vizą, nereikės vykti į ambasadą pokalbio ir duoti pirštų atspaudų. Tokia nuolaida galioja tik tiems, kurie ankstesnę tokią pačią vizą yra gavę ne anksčiau negu prieš metus.

Yra ir daugiau lengvatų, tačiau, kita vertus, iki 131 dolerio pabrango neimigracinė viza. Neatmetama galimybė, kad konsulinės rinkliavos dar didės kylant dolerio vertei rublio atžvilgiu. Esant pasaulinei finansų krizei tai dar didesnė našta asmenims, sumaniusiems vykti į Ameriką. Continue reading…