Rašyti apie Vladimirą Putiną, kuriam spalio 7 d. sukanka 59-eri, atsiejus jį nuo praeities ir juo labiau – nuo ateities, neįmanoma. Tiesa, jo politinė praeitis iki pat 1999-ųjų rugpjūčio, kai jis tapo Rusijos premjeru, gana miglota. O ir perspektyvos, atlikus visus nustebinusią rokiruotę su prezidentu D. Medvedevu per „Vieningosios Rusijos“ suvažiavimą rugsėjo 24-ąją, ne ką aiškesnės. Viena aišku: tai stiprios valios, ryžtingų politinių sprendimų lyderis, nesibodintis jokių priemonių tikslui pasiekti.
Komentarai
Tik rugsėjo 14–ąją savo 46–ąjį gimtadienį atšventęs D.Medvedevas, tarsi šaipydamasis iš politologų ir visokių pranašautojų, vėl tėškė naujieną: jis renkasi premjero postą, o V.Putinas tegul grįžta į aukščiausiąją valstybės vadovo kėdę. Žinoma, jeigu tam pritars rinkėjai… Šioje sąlygoje, kaip teigia apžvalgininkai, irgi slypi ironija: kada gi Rusijos rinkėjai drįso priešintis carų sprendimams?
Slaptųjų protokolų ir susitarimų (apie vieną baisiausių mūsų istorijoje rašėme ankstesniame straipsnyje) būna visokių. Vieni klastingi, dažnai lemia ištiso regiono tautų likimą, kiti – grynai vietinio ekonominio ar konjunktūrinio pobūdžio, treti – simboliniai, gal net šypseną ar pasigailėjimą keliantys…
Kinijai jau neužtenka užkariauti Tolimuosius Rytus, Azijos kaimynes, ji, kaip praneša Rusijos žurnalas „Vlast“, siekia įsitvirtinti šalyse, kurias Maskva tradiciškai laiko savo įtakos zona – Ukrainoje ir Baltarusijoje. Pekinas pradėjo investuoti į šių posovietinių šalių ekonomiką.
Nors rusakalbių mažumai atstovaujantis Santarvės centras laimėjo daugiausiai – 31 mandatą, bet priauginti tikrąjį politinį svorį jiems teks ieškoti koalicijos partnerių. Su kuo jie eis obuoliauti? Klausimas netgi ne toks: kas su rusakalbiais sutiks skinti karčius krizės vaisius? Buvusio prezidento Valdžio Zatlero vasarą sukurta Reformų partija (22 vietos) ir trečiąją vietą užėmęs Valdžio Dombrovskio centro dešinysis blokas „Vienybė“ (20 mandatų) taip pat sieks vienytis tarpusavyje, nes jų ir programos buvo artimos. Po jų seka vadinamieji nacionalistai – konservatyvus Nacionalinis aljansas „Viskas – Latvijai!“, „Tėvynei ir laisvei“ bei judėjimas „Už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę“, kurie drauge iškovojo 14 vietų, o Žaliųjų ir valstiečių sąjunga – 13 mandatų. Tad ir su jais teks skaitytis.
Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti.
Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos tautos svajonė. Ji turėjo užtikrinti ramų kuriamąjį darbą, taikų kartų vystymąsi ir pažangą. Lietuvai gal labiau negu kitoms šalims tai buvo nepasiekiamas laimės žiburys.
Buvęs naftos giganto „Jukos“ vadovas, vienas didžiausių Rusijos oligarchų Michailas Chodorkovskis nevengia politikuoti ir kalėjime. Štai ir dabar, atsakydamas į kelias dešimtis britų naujienų agentūros „Reuters“ pateiktų klausimų, naftos magnatas skaudžiai įgnyba didžiausiam savo politiniam priešininkui premjerui Vladimirui Putinui. Atsakymuose jis pabrėžia, kad jeigu V. Putinas per kitų metų kovą vyksiančius rinkimus vėl taps Rusijos lyderiu, tai reformų viltis išsisklaidys, ir patys talentingiausi žmonės spruks iš šalies būriais…
„Reuters“ prašymu savo ekonomines prognozes M. Chodorkovskis skelbia dabar jau iš arčiau Kremliaus – maždaug už 900 km netoli Suomijos pasienio esančios Segežos kolonijos Nr. 7. Kelerius metus jis iškalėjo kur kas toliau – Čitoje, kuri yra už 6074 km į rytus nuo Maskvos.
Pirmas per šešerius metus Didžiosios Britanijos premjero vizitas į Maskvą (2005–ųjų kovą čia viešėjo Tony Blairas, neskaitant neproduktyvaus jo ir V.Putino pokalbio per G8 viršūnių susitikimą 2007 m.) – tikrai istorinis įvykis. Jis buvo rengiamas ypač atsargiai ir įtarinėjimų bei nepasitikėjimo atmosferoje.
Prieškario įvykių traktuotė, svarstymai principu „kas būtų, jeigu būtų“, kas iš pagrindinių veikėjų – J.Stalinas ar A.Hitleris – buvo didesnis agresorius, iki šiol kaitina politikų, istorikų ir įvairių vertintojų aistras. Tų laikų Lietuva – mažas, įvairių okupantų apkramsnotas žemės lopinėlis – blaškėsi lyg pramuštu dugnu laivelis, nesiryždamas pasirinkti savo vairininko, ryžtingos valdžios ir už tai brangiai užmokėjęs.
Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra(NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris…