Savaitės pjūvis

Kaip paprastai, laidoje aptariami svarbiausi savaitės įvykiai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė ir Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė svarsto tiesioginių mero rinkimų galimybę, o įmonių grupės „Penki kontinentai“ Tinklo operacijų centro vadovas Tomas Okmanas svarsto kuriamo Kibernetinio saugumo centro perspektyvas.

Ką žinome apie 1934 m. nepavykusį karinį pučą?

Kaip ir kiekviena šalis, patyrusi įvairias okupacijas, taip ir Lietuva neišvengė sukilimų, maištų, karų.

Daugiausiai tai buvo pasipriešinimas atėjūnams, imperijoms ir jų okupacinei politikai. Tačiau negalime pasigirti ir tuo, kad taikiai priėmėme kiekvieną išrinktą ar paskirtą valstybės vadovą. Ko gero, daugiausiai „atsiėmė“ Antanas Smetona. Vienas ryškesnių pučų prieš režimą kilo naktį iš 1934 m. birželio 6 į 7 d., taigi, dabar kai kas prisiminė pažymėti jo 80-ąsias metines. Continue reading…

Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?

Vyresnieji galbūt prisimena su fanfarom SSRS demonstruotą 1960 m. sukurtą karinį filmą „Eskadrilė Normandija – Nemunas“, kuriame menine-agitacine forma buvo pavaizduoti prancūzų lakūnų būrio, priklausiusio Raudonajai armijai, oro mūšiai su vokiečių aviacija. Režisieriaus Jeane‘o Dreville‘o filmo premjeros tų metų pavasarį įvyko Paryžiuje ir Maskvoje. Continue reading…

Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas. Continue reading…

„Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija

Lenkų kultūra ir neatimama jos dalis kalba, beje, kaip ir rusų, visais laikais buvo ne tik bendravimo, bet ir ekspansijos priemonė.

Ir čia stebėtis nereikėtų: didžiosios Lietuvą supančios valstybės niekada nepaleido mūsų tautos iš savo dusinančio glėbio, viena iš slavų kalbų į ausį vis šnibždėdamos, kad, jei geri būsime, mus saugos, leis augti ir dar pamaitins. Kalėjimo kultūra, „vierchų“ papročiai, „zekų“ žodynas… Continue reading…

Krymo totoriai: istorinis bendrumas ir susitaikymo pavojai

Nors rašau apie Ukrainą, kur įvykiai veja vienas kitą, bet savo mintis guldau ankstyvą ir saulėtą Kovo 11-osios rytą, ir šis sutapimas nori nenori diktuoja savo emocijas, gimstančias iš kai kurių istorijos paralelių. Viena iš priežasčių, kodėl mes taip jautriai reaguojame į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ypač pietinį jos pusiasalį Krymą, tai naujos Baltijos šalių okupacijos galimybė. Ar ji reali? Kokiais būdais XXI amžiuje galingoji ir nenuspėjamoji kaimynė galėtų pavergti Lietuvą? Kaip mes tam pasipriešintume? Continue reading…

Europos Sąjunga negraso nacionaliniams interesams

Vidinės Europos Sąjungos diskusijas dėl pagalbos prie bankroto slenksčio priartėjusioms valstybėms, dėl euro zonos sistemos pertvarkymo, valstybių indėlių į euro stabilizavimo fondą, galų gale – dėl bendrijos plėtros papildė lyg škvalas besivystantys įvykiai Ukrainoje ir Krymo aneksija. Šiame naujos įtampos fone vėl iškyla labai svarbūs ES egzistavimui klausimai.

Siūlome europarlamentaro, buvusio užsienio reikalų ministro Algirdo SAUDARGO interviu politikos apžvalgininkui Česlovui Iškauskui, kuris vasario 19 d. buvo parengtas internetinės televizijos laidai „Savaitės pjūvis“. Continue reading…

Perversmai Baltijos šalyse: šiandien jo reikia mūsų galvose

Perversmas – staigus ko nors virsmas, pasikeitimas ar pakeitimas, jeigu tai ne gamtos, mokslo ar šiaip gyvenimo permaina, – suprantamas dažniausiai su ideologiniu atspalviu. Žinynai apibrėžia santvarkos, revoliucinius, karinius, valstybės perversmus, kai valdžia pereina iš rankų į rankas, keičiasi lyderiai, diktatoriai, imperatoriai. Dažniausiai jie nepaliečia gyventojų daugumos, o vyksta tarsi paviršiniuose visuomeniniuose vandenyse. Continue reading…