Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios

Belaisviai nuo seno buvo (ir yra) vertingas nugalėtojų lobis, padedantis siekti tolesnių pergalių. Juos galima iškeisti į saviškius, jais manipuliuojama derybose, jie naudojami kaip spaudimo priemonė diplomatiniuose santykiuose arba paprasčiausiai sunaikinami. Teroristai juos vadina įkaitais, siekiant nuolaidų, savų tikslų, tenkinant beprotiškiausius reikalavimus. Continue reading…

Dar vienas giesmininkas iš Kremliaus ambonos

Jeigu buvę „platformininkai“ tikėtų į Dievą, tai sakytume: teatleidžia jiems Viešpats, nes jie nežinojo, ką daro. Pirma, užkietėję komunistai, ko gero, netiki nei į Dievą, nei į velnią, antra, jie žinojo, ką daro. O darė jie nusikaltimą prieš Lietuvos valstybę ir tautą, už kurį reikia atsakyti. Continue reading…

Naujųjų išvakarėse Prienų raj. laikraštyje “Gyvenimas” paskelbtas straipsnis apie Č.Iškausko knygos “Paaukota Lietuva” pristatymą Justino Marcinkevičiaus vardo bibliotekoje. Siūlome šią gruodžio 31 d. publikaciją paskaityti įdėmiau…

Neseniai savo gimtajame miestelyje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje pristatęs trečiąją savo knygą „Paaukota Lietuva“ Česlovas Iškauskas, užklaustas kraštiečių, kodėl į knygą himno neįdėjo, juokavo, kad romantika jau nebemadinga, kad reikia modernesniais žodžiais parašyto himno, nors jam pačiam mielas ir senasis… O savo Balbieriškyje, pristatęs trečią knygą, džiaugėsi tuo, kad teko pabendrauti ir su vaikais mokykloje. Prisiminė ir darbą laikraščio „Naujasis gyvenimas“ redakcijoje, kurią pakvietė šviesaus atminimo Vincas Staniulis, ir savo kelią iki studijų, mat sako norėjęs būti miškininku, ir matematiką gerai mokęsis. „Man miškas kaip krosnis“, – sakė Česlovas, prisiminęs pasirinkimo laiką.

Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų

Prieš 15 metų atsistatydino Borisas Jelcinas. Daugelis prisimena tą jo graudžią atsisveikinimo kalbą per televiziją gruodžio 31 dieną: veide galėjai įžvelgti bejėgiškumo žymę, balsas buvo prislėgtas, nors pirmasis Rusijos prezidentas tvirtino, esą valstybės vairą perduodantis „į patikimas rankas“, tai yra Vladimirui Putinui. Continue reading…

Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė

Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje… Continue reading…

Kaip pasikartos 1984-ieji?

1984-ieji. Ką jums primena šie metai? Taip, žinoma, garsiąją anglų rašytojo George‘o Orwello (tikras vardas – Ericas Arthuras Blairas, pavardę paėmęs iš mėgstamos Orvelo upės) antiutopiją „1984“ (angl. Nineteen Eighty-Four), parašytą Škotijos saloje 1948 m. ir kitąmet išleistą Londone. Continue reading…

Volynės tragedija: kas pagimdė šį baisų nusikaltimą?

Kartais įvykiams, reiškiniams nerasi bendro vardiklio, apibendrinimo. Dirbtinai sugretinti, ieškoti vienodų priežasčių ar ištakų – tai reiškia kurti dar vieną sąmokslo teoriją ar tiesiog klastoti istoriją. Ir vis dėl to tas nelaimingas istorinis trikampis Ukraina – Lenkija – Lietuva vienu aspektu verčia ieškoti tam tikrų paralelių, o kiekvienas nusikaltimas – priežasčių. Continue reading…

Lietuva sugriovė sovietų imperiją. Ar ji sugriaus Rusiją?

Ne kartą esu rašęs apie tebesitęsiantį ginčą, kas gi sugriovė Sovietų Sąjungą. Nuopelnus už šios imperijos žlugimą prisiima daug kas, bet neabejotinai viena iš pirmųjų SSRS griovėjų buvo Lietuva. Dabar istorijos ratas tarsi apsisuko: Rusijos ekonomika braška per visas siūles, jos agresyvi politika primena prieškarį, ir visiškai logiška klausti: ar vėl nebūsime pradininkai išklibindami V. Putino imperijos pamatus? Continue reading…

Lietuvos ir Lenkijos Taikos sutarties iki šiol nėra

Sutikime, kad valstybių santykiuose yra svarbūs visi susitarimai, kurie padeda normaliai bendradarbiauti, išsaugoti stabilumą ir rimtį, užtikrinti taiką regione ar pasaulyje. Bet svarbiausia ir visa apimančia paprastai yra laikoma Taikos sutartis, kuri bent formaliai įteisina pozityvius santykius, nutraukia buvusius nesutarimus, sukuria sąlygas draugiškam kaimyniniam bendradarbiavimui. Continue reading…

Jeigu A. Hitlerio būtų nelikę

Kas besuskaičiuos, kiek per pasaulio istoriją įvyko pasikėsinimų į visokius valdovus, monarchus, prezidentus, diktatorius? Nėra tokios statistikos. Ko gero, galioja viena taisyklė: kuo lyderis spalvingesnis, valdingesnis ir charizmatiškesnis, tuo jis turi daugiau ne tik draugų, bendraminčių, bet ir priešų. Continue reading…