Dvigalvis erelis virš Lietuvos valstybės

Jeigu mes vertiname valstybingumą kaip laisvės ir nepriklausomybės formą, tai Lietuva per tūkstantmetį tuo pasigirti nelabai gali. Žinoma, ankstyvieji amžiai, paskui karaliaus Mindaugo laikai, LDK, iš dalies Abiejų Tautų Respublika – tai periodai, kai mūsų kraštas priimdavo daugiau ar mažiau savarankiškus sprendimus, bet visą laiką tęsėsi grubus spaudimas iš trečiųjų šalių. Continue reading…

Savaitės pjūvis

Artėjančiai Vasario 16-ajai skiriame interviu su V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus direktoriumi Vladu Turčinavičiumi. Skandalingas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas nenukelti Žaliojo tilto skulptūrų privertė jos pirmininką Romą Pakalnį atsistatydinti. Kuo pagrįstas šis poelgis? Apie sovietinių simbolių prasmę kalba ir žurnalistas Virginijus Savukynas.

Kaip kuriamos „liaudies respublikos“

Pasaulyje būta visokių respublikų (lot. res publica – „viešasis reikalas“). Žinome antikinę Romos respubliką. Bene garsiausia ir galingiausia daugiau kaip du šimtmečius buvo labai jau demokratiškai pavadinta Abiejų Tautų Respublika (ATR) – Lietuvos ir Lenkijos federacinė monarchija, sudaryta po Liublino unijos 1569 m. ir išsilaikiusi iki pirmojo jos padalijimo 1791 m. Ir žinoma, bent trys Lietuvos respublikos (kai kas mano, kad jos buvo dvi: 1918 – 1940 m. ir nuo 1990 iki šių dienų). Continue reading…

Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai. Continue reading…

Savaitės pjūvis

Šioje laidoje aptarsime inovacijas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlonas pasakos apie šalies ekonomikos transformacijos planus, o apie iniciatyvą Vilniuje įkurti Demokratinę mokyklą kalbės dabar veikiančios neformalios „Sėkmės mokyklos“ vadovas Nerijus Buivydas.

Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios

Belaisviai nuo seno buvo (ir yra) vertingas nugalėtojų lobis, padedantis siekti tolesnių pergalių. Juos galima iškeisti į saviškius, jais manipuliuojama derybose, jie naudojami kaip spaudimo priemonė diplomatiniuose santykiuose arba paprasčiausiai sunaikinami. Teroristai juos vadina įkaitais, siekiant nuolaidų, savų tikslų, tenkinant beprotiškiausius reikalavimus. Continue reading…

Dar vienas giesmininkas iš Kremliaus ambonos

Jeigu buvę „platformininkai“ tikėtų į Dievą, tai sakytume: teatleidžia jiems Viešpats, nes jie nežinojo, ką daro. Pirma, užkietėję komunistai, ko gero, netiki nei į Dievą, nei į velnią, antra, jie žinojo, ką daro. O darė jie nusikaltimą prieš Lietuvos valstybę ir tautą, už kurį reikia atsakyti. Continue reading…

Naujųjų išvakarėse Prienų raj. laikraštyje “Gyvenimas” paskelbtas straipsnis apie Č.Iškausko knygos “Paaukota Lietuva” pristatymą Justino Marcinkevičiaus vardo bibliotekoje. Siūlome šią gruodžio 31 d. publikaciją paskaityti įdėmiau…

Neseniai savo gimtajame miestelyje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje pristatęs trečiąją savo knygą „Paaukota Lietuva“ Česlovas Iškauskas, užklaustas kraštiečių, kodėl į knygą himno neįdėjo, juokavo, kad romantika jau nebemadinga, kad reikia modernesniais žodžiais parašyto himno, nors jam pačiam mielas ir senasis… O savo Balbieriškyje, pristatęs trečią knygą, džiaugėsi tuo, kad teko pabendrauti ir su vaikais mokykloje. Prisiminė ir darbą laikraščio „Naujasis gyvenimas“ redakcijoje, kurią pakvietė šviesaus atminimo Vincas Staniulis, ir savo kelią iki studijų, mat sako norėjęs būti miškininku, ir matematiką gerai mokęsis. „Man miškas kaip krosnis“, – sakė Česlovas, prisiminęs pasirinkimo laiką.

Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų

Prieš 15 metų atsistatydino Borisas Jelcinas. Daugelis prisimena tą jo graudžią atsisveikinimo kalbą per televiziją gruodžio 31 dieną: veide galėjai įžvelgti bejėgiškumo žymę, balsas buvo prislėgtas, nors pirmasis Rusijos prezidentas tvirtino, esą valstybės vairą perduodantis „į patikimas rankas“, tai yra Vladimirui Putinui. Continue reading…