„Baltosios pėdkelnės“ – vėl madingos propagandiniame kare

Galime pasikliauti ar ne, kaip tiksliai laikraštis “Sueddeutsche Zeitung” atpasakoja Ukrainos prezidento Petro Porošenkos telefoninį pokalbį su Vladimiru Putinu, kuriame Rusijos vadovas tvirtino, jog „per dvi dienas Rusijos kariuomenė pasirodys Varšuvoje, Rygoje, Vilniuje ar Bukarešte“, tai yra, sostinėse tų šalių, kurios aktyviausiai pasisako už spaudimą Maskvai dėl jos agresijos prieš Ukrainą. Continue reading…

Savaitės pjūvis

Šį kartą laidoje analizuojame nuolatines šio sezono temas – euro įvedimo sunkumus, verslo pasirengimą pinigų reformai ir Ukrainos pasirašytas Asocijuotos narystės Europos Sąjungoje bei laisvos prekybos sutartis.

Kalbamės su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir Rytų Europos studijų centro ekspertu, politologu Linu Kojala.

Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija

1939 metų rugsėjis – SSRS ir Vokietijos nepuolimo pakto įgyvendinimo mėnuo. Tai laikotarpis, kai imperijų sąmokslas virto visos Europos, ypač rytinių jos pakraščių tragedija ir apvainikuotas dviveidiško jų sąmokslo rugsėjo 28-ąją, kai ta Europa buvo iš naujo persidalinta. Continue reading…

Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų

Yra šventų dalykų, kurių dergti neleidžia sąžinė, pilietiškumas ir paprasčiausias padorumas. Tačiau Baltijos kelias, kurio 25-metį neseniai džiugiai ir su nostalgija pažymėjome, kai kam kelia šleikštulį, ir, kaip metinių išvakarėse rašė vienas restoranų patiekalais permaitintas kolega, tą unikalų Baltijos vienybės pasireiškimą laikas pamiršti. „Nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai“, – apie tokius orakulus sako garsi patarlė. Continue reading…

Kodėl kaimynai savinasi mūsų istoriją ir kunigaikščius?

Kam, kur ir kokį paminklą statyti ar nugriauti – kiekvienos šalies reikalas. Antai, lenkai pastatė besišlapinančio Lenino stovylą, lietuviai niekaip neišgali nuversti sovietinės realybės simbolių, stūksančių ant Žaliojo tilto Vilniuje (reiktų referendumo), Volgogradui rusai žada gražinti Stalingrado ar suteikti Putinogrado vardą, žinoma, su daugybe „tautų vado“, o gal dabartinio karingojo prezidento biustų… Continue reading…

Lietuviškoji sumažinta L.Brežnevo kopija

Minint Algirdo Mykolo Brazausko mirties ketvirtąsias metines, klausantis gausių pagiriamųjų žodžių velioniui, nejučia iškyla ir kitų sovietinės Lietuvos partinių lyderių statulos, vienaip ar kitaip praturtinusios respubliką ir valstybę sovietiniu mentalitetu arba dar tampriau ją pririšusios prie Maskvos. Continue reading…

Lietuviško rašto draudimas: dabartis?

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti? Continue reading…