Valdžia pešasi, o „provincija“ šypsosi

Sausis, o ne sausas. Neįprastai šlapias. Varva iš dangaus, žemė įsisupus drėgnais rūkais, balose mirksta batai, vėsu ir niūru, nuotaiką slegia. Ė, ne! Važiuoju vėlų vakarą iš vieno nuostabaus renginio, kelias nelengvas – lietutis purškia, šviesos mirga, bet širdis džiaugiasi: tradicinė 2019 metų Padėkos šventė, kurią surengė Prienų rajono laikraštis „Gyvenimas“, kaip kažkada sakydavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, buvo tikra dvasios puota.

Įvairiais prizais, padėkos raštais ir kalnais gėlių buvo apdovanoti pernai labiausiai šį kraštą garsinusieji ūkininkai, liaudies menininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, daugiavaikės šeimos, verslininkai, dvasininkai. Stebiu tuos į kultūros ir laisvalaikio centro sceną vis kopiančius vyrus ir moteris, ir manęs neapleidžia mintis: kokia sveika, gyvybinga, darbšti, optimistinė savo viduje ta vadinama „provincija“, ta mūsų Lietuva!

Manau, kad šitaip šauniai praėjusius metus apibendrina ir kitos savivaldybės, kitų rajonų bendruomenės. O kas pranašavo, kad regionai numirs? Garsus ekonomistas ir bankininkas Raimundas Kuodis siūlė palikti kokius pustrečio regioninio centro, o visą provinciją sujungti į didžiuosius miestus, nes, girdi, kaimas miršta, ir jį išlaikyti valstybei per brangu. „Kokia nesąmonė!“ – pagalvojau tą penktadienio popietę šventėje Prienuose.

Tokiuose susibūrimuose nori nenori išgirsti sodriai keikiant valdžią. Žmonių pasipiktinimas suprantamas. Nors jiems sakai, kad juk patys ir renkame tokią valdžią, jie atšauna: kaip nerinksi, jei aukso kalnus žada. Tai, kad smunka tokių vadovų reitingai, yra būsimų rinkėjų atpildas šiems pažadukams.

Štai ir praėjusią savaitę paskelbta nauja bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Sausį už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ketino balsuoti 11,3 proc. apklausos dalyvių, o nuo gruodžio jų populiarumas nukrito 0,6 proc., gi per metus – nuo pernykščio sausio – 4,4 proc. Taip „valstiečiai“ per metus prarado trečdalį rinkėjų.

Iš politikų didžiausią reitingų kritimą patyrė premjeras S. Skvernelis – daugiau kaip 10 proc. Laikymasis įsikibus R. Karbauskio parankės jį tempia žemyn. Noras vykdyti „valstiečių“ lyderio įgeidžius ir žūtbūt išsaugoti koalicijos partnerių atstovą J. Narkievičių ministro poste jam yra pražūtingas. Specialistai kalba, kad premjerą užklupusi liga taip pat turi įtakos jo reakcijai į politinius procesus…

O štai Prezidentas G. Nausėda gyventojų palankumą susigrąžino į lapkričio mėnesio lygį – 73,6 proc. Gruodį jis buvo 3,3 proc. smuktelėjęs. Tai lėmė ir pastovi laikysena susisiekimo ministro atžvilgiu, ir reakcija į tarptautinius iššūkius. Sužinojęs, kad pasaulio Holokausto forume Izraelyje pirmuoju smuiku ketina groti V. Putinas, Prezidentas atsisakė jame dalyvauti. Solidarizuodamasis su Lenkijos pozicija, jis nuvyko į Aušvicą, kur ir veikė didžiausias nacių „mirties fabrikas“.

Taip ir atsitiko: Rusijos prezidentui forume pirmajam buvo suteikta tribūna, ir jis puolė balinti Molotovo – Ribentropo paktą ir smerkti valstybes, kuriose esą su vietinių pagalba buvo išžudyta dešimtys tūkstančių žydų. Dėl to ypač smūgiuota Ukrainai ir Lietuvai. Žinoma, nutylėta apie Stalino režimo piktadarybes, okupacijos žiaurumus.

Kiek anksčiau šia jautria tema pasigirdo Seimo nario, „valstiečio“ Arūno Gumuliausko siūlymas Lenkijos pavyzdžiu šiek tiek keisti vadinamą Holokausto įstatymą ir priimti nutarimą, kad tuo metu okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta žydų žudynėse nedalyvavo. Anot A. Gumuliausko, prie Holokausto prisidėjo tik atskiri asmenys, o dėl jų padarytų nusikaltimų turi spręsti teismas. „Kad Lietuvos valstybė nedalyvavo holokauste, tai visiems akivaizdu, nes birželio 15 dieną mes patyrėm pirmą Sovietų okupaciją, vėliau ją pakeitė nacių, o po to antroji Sovietų okupacija, savaime aišku, ir lietuvių tauta negalėjo dalyvauti, nes buvo okupuota“, – sakė Seimo LVŽS frakcijos narys.

Bet Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad už tokį žingsnį Lietuva gali sulaukti tarptautinės bendruomenės kritikos. „Aišku, kad Lietuva ir Lietuvos žmonės nedalyvavo Holokauste, o tik paskiri, o mums irgi aišku, kad ne visi žydai išžudyti, o tik paskiri, o iš paskirų žydų sudėjus vieną paskirą prie kito išeina virš 200 000“, – su ironija sakė F. Kukliansky. Jai per LTV laidą pritarė rašytojas M. Zingeris.

Istorikas Arvydas Nikžentaitis sako, kad visos tautos dėl žydų genocido niekas ir nekaltina, todėl siūlymas perteklinis. Tačiau akivaizdu, kad visuomenėje gajus ir žydų peršamas įsitikinimas, jog kaltę turi prisiimti visi, t.y. visa Lietuva ir tauta. Kaip kitaip suprasti dar 1995 m. A. M. Brazausko Izraelio knesete pareikštą atsiprašymą dėl žydų žudynių Lietuvoje. Juk tuomet jis kalbėjo kaip Lietuvos prezidentas ir valstybės vardu…

Niūrios tai sausio pabaigos mintys. Jos tikrai nedera su ta nuotaika, kokia mane apėmė būnant tarp paprastų „provincijos“ žmonių Prienuose. O vienas vaikinukas iš Balbieriškio, dar koks dešimtokas, atsiėmęs apdovanojimą už savo motiną, priėjęs sako: aš ketinu tapti kunigu… Šaunu, pirmyn! Ir jo veidą nušvietė šypsena…

Leave a Reply