Aistros tebekaista: Kolumbas turėjo lietuviškų šaknų?

Madalena do Mar – nedidelis kaimelis pietinėje Madeiros pakrantėje, už keliolikos kilometrų į vakarus nuo sostinės Funšalio.

Kaip ir visur, šioje Portugalijos autonominėje saloje balti nameliai kopia į stačius kalnų skardžius, kurdami nepaprastą šviesos ir spalvų įspūdį, juo labiau, kai tą šviesą atspindi glazūruotų portugalų keraminių plytelių skeveldromis išdėlioti šaligatviai. Švaros ir baltumo pojūtis.

Madalena do Mar teturi apie 500 gyventojų, kurie daugiausiai užsiima bananų auginimu. Kaimelis ypatingas tuo, kad jo siauros gatvelės – tegul ir kelių metrų ilgio – tarsi įvažiavimai į kiemus, bet pažymėtos pavadinimais. Tad automobilius visi stato aikštelėje prie kaimo. Virš galvų svyra atogrąžų medžiai, žydi įvairiaspalvės gėlės, sklinda saldūs ir aštrūs rudeninių vaisių kvapai, o vietos tavernoje – tradicinis Madeiros punšas…

Bet mūsų gidas, prieš beveik dešimtį metų čia įsitvirtinęs lietuvis verslininkas Audrius Laukevičius ne šiaip sau kalnų serpantinais atvežė į šį nuostabų kampelį. Bažnytėlės kieme jis pasakoja apie ypatingas šio kaimelio sąsajas su Lietuva.

Kolumbas – nuo gediminaičių kolonų?

Prieš penkerius metus į kasmetinę Knygų mugę Vilniuje buvo pakviestas ypatingas svečias – portugalų rašytojas, istorijos tyrinėtojas Manuelis da Silva Rosa. Šio dešimtmečio pradžioje jis pasaulį pribloškė savo plačiai išplitusia keista teorija, jog – Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas buvo lietuvių kilmės.

Vadinasi, lietuvis atrado Ameriką?

Šią versiją tyrinėtojas paskelbė dar 2006 m. portugalų kalba ir šio dešimtmečio pradžioje kitomis kalbomis išleistoje skandalingoje knygoje „Kolumbas. Atskleistoji istorija“, kuri 2014 m. pasirodė ir lietuvių kalba (2010 m. išleista knyga ispanų kalba knyga „Colónas. Niekada nepapasakota istorija“ (Colón. La Historia Nunca Contada). M. Rosa joje įrodinėjo, kad K. Kolumbas (ispaniškai – Cristobal Colon) buvo Gedimino stulpų (kolonų) kilmės karaliaus palikuonis. Kitaip sakant, jis buvo Lenkijos, Vengrijos ir Kroatijos karaliaus Vladislovo III sūnus, ATR valdovo Jogailos vaikaitis.

Taigi jis nebuvo italas Christopher Columbus iš Genujos, nebuvo ir vilnos perdirbėjo sūnus, nes turėjęs karališko kraujo. Amerikos atradėjo sūnus, 1538 m. rašydamas admirolo biografiją, nenurodė tėvo gimimo vietos.

M. Rosos knygoje yra daugiau argumentų, įrodančių Kolumbo didikišką kilmę. Jis teigia, kad tarnauti į Kastiliją jis atvyko ne iš Genujos, o iš Portugalijos, kad paprasto kaimo darbininko vaikas negalėjo 1479 m. vesti kilmingos portugalų didikės, kad keliautojo testamentas ir biografijos yra klastotės, kad jis nė vieno žodžio nebuvo parašęs itališkai ar genujietiškai, o visas aplankytas vietas lygina su Portugalija, net 1494 m. Ispanijos karaliaus išduotame dokumente jis vadinamas „portugalu“ ir t.t.

O kuo čia dėta jo lenkiška-lietuviška kilmė?

Jogailos sūnus slėpėsi saloje

Pristatydamas savo knygą Vilniuje M. Silva dar kartą įrodinėjo, kad Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas III yra Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Jogailos sūnus, priskiriamas Gediminaičių dinastijai. Vladislovo III motina buvo paskutinioji Jogailos žmona Sofija (Sonka) Alšėniškė, septyniolikmetė lietuvių kilmės didikė, ištekėjusi už septintą dešimtį perkopusio Jogailos, kuris savo ruožtu buvo Algirdo sūnus, Gedimino vaikaitis.

Anot portugalo legendos, Vladislovas jautriai išgyveno 1444 m. turkams pralaimėtą Varnos mūšį (dabartinė Bulgarija), kuriame, anot oficialių istorijos šaltinių, būdamas dvidešimties, žuvo. Nors turkų kariuomenės, kovojusios prieš jo kariuomenę, vadas Amuratas II (Muradas) tvirtino turintis jo galvą, karaliaus kūnas ir šarvai niekada nebuvo rasti.

Anot šios legendos, mūšio pralaimėjimą Vladislovas, vadinamas Vladislovu Varniečiu, suvokė kaip dangišką įspėjimą, nes mūšis esą jo paties buvo sukeltas melagingu pretekstu – noru paimti janyčarų vadą sultoną Muradą gyvą. Šis pralaimėjimas sudarė sąlygas Osmanų imperijai veržtis toliau į Balkanus.

Iš tikrųjų, Vladislovas iškeliavo į piligriminę kelionę, Jeruzalėje buvo įšventintas į riterius ir slapčia apsigyveno ispanų kolonizuotoje Madeiros saloje, kuri priklausė jo paties ordinui.

Pietinę jos dalį valdęs Funšalio kapitonas Žoao Zarkas (João Gonçalo Zarco; paminklas jam stovi Funšalio centre) atvykėliui skyrė pastatą ir žemės atokiame Madalena do Mar kaimelyje. Lenkų vienuoliai, atvykę į salą jo apklausti, patvirtino, kad jis iš tiesų – seniai dingęs karalius ir Jogailos įpėdinis.

Pats Vladislovas atsisakė vienuolių pasiūlymo sugrįžti atgal į valdovo sostą. Anot legendos, pakeitęs savo vardą į Henrique Alemano jis susituokė su senjorina Annes, kuri buvo viena iš dvylikos įtakingiausio Santjago karinio ordino – Visų šventųjų komtūrijos – „donų“, kurių vedyboms būdavo reikalingas karaliaus leidimas. Ji jam pagimdė du sūnus. Vienas iš tų sūnų ir buvo Kristupas Kolumbas, rašoma M.da Silva Rosos knygoje.

Savo ruožtu Kolumbas 1479 m. vedė turtingą merginą iš kilmingos Portugalų aristokratų šeimos Filipą Moniz. Negana to, Kolumbo sūnus vedė Ispanijos karaliaus pusseserę. Pats Kolumbas mirė 54-rių susirgęs, kai, grįžtant iš Funšalio į kaimelį, ant jo laivo ties Cabo Girao užvirto krintantys uolų akmenys, rašoma vienuolio Gasparo Frutuoso rankraštyje „Saudades da Terra“, rašytame 1586 m. Jis paliko tris sūnus. Kitais duomenimis, jis susirgo podagra jau trečiosios kelionės į Ameriką metu arba jį buvo ištikusi reta tropinė liga – Reiterio sindromas, dar kiti mano, kad jis pats ir jo jūrininkai į Europą atvežė sifilį, nuo kurio ir mirė žymusis atradėjas.

DNR atskleistų Kolumbo kilmę

Vienas iš argumentų, kad Kolumbas buvo jogailaitis, galėtų būti DNR tyrimai, dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė 2014 m. Vilniuje apsilankęs knygos autorius. Tyrinėtojas pasakojo, kad pats savo patarimais prisidėjęs prie tokių tyrimų, darytų dar 2003 m. Ispanijoje. „Iš 477-ių Kolumbų, palaidotų Ispanijoje, nei vieno DNR oficialiai nesutapo su jo giminaičių testais. Aš tas išvadas vadinu 477-ais savo teorijos teisingumo įrodymais“, – teigė svečias.

Savo interviu laikraščiui 2011 m. lapkritį M. Silva sakė siekiąs atlikti Jogailos ir Kolumbo palaikų Sevilijoje DNR tyrimus. Kolumbas buvo palaidotas Valjadolide 1506 m. gegužę, paskui perkeltas į Seviliją. Bet tokiame tyrime atsisakęs dalyvauti vienintelis Lietuvos kunigaikščių palikuonis Paulas Sanguszko, kuris gyvena Brazilijoje. Šis 38 metų kunigaikštis yra Jogailos brolio Teodoro palikuonis, lietuviškai vadinamas Pauliumi Sanguška.

Mūsų gidas Audrius pridūrė, kad Kolumbo kilmės paslaptis būtų patikimai atskleista gavus tokių tyrimų rezultatus, bet dėl įvairių barjerų kol kas jie nevyksta.

Ypač tam priešinasi italai, nuogąstaudami, kad gali išaiškėti Kolumbo negenujietiška kilmė. Labiausiai jam imponuoja tai, kad į Madeirą atvykęs neva Varnos mūšyje žuvęs jaunuolis buvo šviesių plaukų ir veido odos, aukštas, germaniškų bruožų, o vietiniai madeiriečiai dažniausiai tamsaus gymio.

Kita vertus, sunku paneigti net herbų panašumus. „Kolumbo herbas originaliai buvęs auksinis inkaras mėlyname fone. Vladislovo herbas buvo auksinis kryžius mėlyname fone. Net atspalviai sutampa“, – tvirtino skandalingos knygos autorius.

 

Kelionės į Madalena do Mar pabaigoje mūsų gidas pasiūlė nufotografuoti namą, kuris, žinoma, per penkis šimtmečius ne kartą perstatytas ir kuriame, manoma, gyveno didysis keliautojas lietuvis.

Tvirtinama, kad valdžia jame kada nors įkurs Kolumbo muziejų. Kol kas tik langai užkalti. Taip pat apsilankėme neva Kolumbo statytoje šv. Magdalenos bažnytėlėje, kurioje tuo metu vyko pamaldos.

Leave a Reply