Šnipinėjimu įtariamas A. Paleckis tebuvo GRU „šestiorka“

Žurnalistiniai keliai su odioziniu politiku Algirdu Paleckiu mane suvedė senokai, kai 2009 m. gruodį kairuoliška „Fronto“ ir Lietuvos socialistų partijos susijungė į „Socialistinį liaudies frontą“ ir netrukus, 2010-ųjų vasarį, jį užregistravo Teisingumo ministerija. Jau tada naujasis darinys teigė, kad partija siekianti šalies neutralumo ir pasisakanti prieš Lietuvos dalyvavimą NATO bloke. Ji yra už civilizuotus, daugumos Europos šalių palaikomus abipusiai naudingus santykius su NVS šalimis. Tai kai kam atrodė patrauklu tada ir dabar.

Politiškas buvo geranoriškas, susikaupęs ir mano TV laidai išdėstė naujo politinio junginio perspektyvas. Prieš tai jis buvo Vilniaus vicemeras, o dar anksčiau dirbo Užsienio reikalų ministerijoje ir 2004 m. net buvo išrinktas į Seimą. Nežinia, kuriuo metu „frontininko“ keliai pradėjo skirtis su A. Brazausko socialdemokratų partija, bet 2008 m. pradžioje jis buvo iš jos pašalintas.

Paskui atsirado jo teiginys „savi šaudė į savus“, dėl ko 2011 m. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir 2013 m. sausio 22 d. teismas paskelbė baudžiamąjį verdiktą ir skyrė 10,4 tūkst. litų baudą. Parašius straipsnį apie tai, paskambino pats A. Paleckis ir apgailestavo, kad aš esą nesuprantąs jo pozicijos ir ją iškraipąs. Pokalbis buvo mandagus ir trumpas. Jutau, kad politikas nė kiek neabejoja savo teisumu ir, kaip visi užkietėję komunistai, nekeis pažiūrų.

Pamažu SLF, vienijantis visokio plauko marginalinius veikėjus, tarp kurių daug slaviškų pavardžių, virto ne tiek politine, kiek destruktyvia organizacija. 50-metė jo žmona, Maskvoje gimusi prancūzų kalbos specialistė žurnale „Stilius“ 2009 m. skundėsi, kad vyras taip paniręs į politiką, jog šeimai skiria per mažai dėmesio… Iš tiesų partijos lyderis A. Paleckis nesustojo, bet kuriuo metu jis tapo Rusijos slaptųjų tarnybų sraigteliu, tenka tik spėlioti.

Apžvalgininkai rašė, kad A. Paleckio ir žmonos deklaruotas turtas 2004 m. nebuvo įspūdingas. Tačiau jau po metų būdamas Seimo nariu jis ir žmona deklaruoja dukart didesnę sumą, o jau 2006 m. – šešis kartus. Jis gražino ir nemažą paskolą, gyveno ištaigingame Laurų kvartale. Iš kur tokie pinigai, klausia apžvalgininkai? Ar jie nėjo per mistinį prieš 8 metus įsteigtą centrą „Kremliaus strategija“, kuriame susitelkę nuožmiausi Maskvos propagandistai ir ideologai? O gal per tarptautinę Maskvos kontroliuojamą organizaciją „Pasaulis be nacizmo“, kurios konferencijoje Rusijos sostinėje 2016 m. A. Paleckis buvo pristatytas „Lietuvos komunistu“ ir vaizduojamas vos ne kaip kankiniu…?

Akivaizdu, kad šis „kankinys“ peržengė pavojingą valstybės interesų išdavimo ribą. O kažkada, kaip rašiau 2016-ųjų vasarį,  2004 m. A. Paleckis tuometinio laikinajai Prezidento pareigas ėjusio Artūro Paulausko įsaku „Už nuopelnus Lietuvai“ buvo apdovanotas Riterio kryžiumi, bet 2013 m. kovą dabartinės Prezidentės dekretu jis buvo išbrauktas iš apdovanotųjų sąrašo. Socialistas skundėsi, kad iš jo neteisėtai (kitaip sakant, už garsiąją frazę „savi šaudė į savus“) atimtas ir Prancūzijos Garbės legiono ordinas, kurį už dvišalių Lietuvos ir Prancūzijos santykių plėtojimą 2002 m. įteikė Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas.

Kol vyko ikiteisminis tyrimas prieš Socialistinį liaudies frontą Sausio 13-osios byloje, teismas neleido jam vykti į JAV, kur 2011 m. balandį turėjo dalyvauti JAV Nacionalinio spaudos klubo (,,The National Press Club“, NPC) renginyje „Ataka prieš demokratiją, žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvės pažeidimai iš Lietuvos Vyriausybės pusės pažeidžiant Algirdo Paleckio teises.“ Po to jis nebuvo išleistas ir į Briuselį. Tačiau po metų, kai kardomoji priemonė buvo panaikinta, birželio 7 d. jis nuvyko į JAV, kur buvo pristatytas kaip diplomatas, gerai žinomas politikas, žurnalistas ir „kovos už žodžio laisvę Europoje simbolis“. Taip savo regalijas šeimininkams nurodė jis pats. Bet, kaip vėliau rašė lietuvių dienraštis „Draugas“, čia A. Paleckis patyrė visišką fiasko: jo klausė tik kokios aštuonios neaiškios žmogystos, tarp kurių buvo keletas NPC darbuotojų…

Iš tikrųjų, A. Paleckis nebuvo toks asmuo, kuriam buvo draudžiama išvykti. Štai dar 2005 m. balandį kaip Seimo narys jis su dar 17 kolegų iš Europos vėl lankėsi JAV, dalyvaudamas „JAV tarptautinių lankytojų programoje“. Tuomet dar lojalus Lietuvai politikas, beje, buvęs ES derybininkas, savo ataskaitoje Seimo valdybai neigiamai vertino Amerikos komplikuojamus santykius su Europos Sąjunga…

Nepavykusiuose savivaldybių rinkimuose pritariant gitara sudainavęs kovingą frontininko dainelę „Aš tikiu tavim, vilnieti“ (galbūt ji buvo savotišku „Fronto“ himnu?), A. Paleckis 2016 metų sausį padarė du netikėtus pranešimus: kad jis palieka Socialistinį liaudies frontą ir kad kandidatuos Seimo rinkimuose Naujosios Vilnios apygardoje. Jis prisipažino, kad jau metai nėra partijos vadovybėje, jos vairą perleidęs 42 metų inžinieriui ir vadybininkui iš Elektrėnų Edikui Jagelavičiui („feisbuko“ paskyroje šis politikas bendrauja tik rusų kalba, rašė „Elektrėnų kronika“), tad nutraukęs narystę joje, nes nesutampa požiūriai į keletą dalykų, bet tai nekeičia jo ideologinių nuostatų. Kitais duomenimis, šis postas pastarajam veikėjui buvo perduotas dar 2014 m. lapkritį.

Tvirtas socialisto charakteris imponavo LSDP veikėjai Birutei Vėsaitei, kuri savo paskyroje socialiniame tinkle save pavadino jo bendraminte ir parašė: „Tikrai laikas Tau, Algirdai, grįžti ir sustiprinti kairįjį sparną.“ „A. Paleckis stiprus tarptautininkas ir retorikos iš jo neatimsi“, – iškart po Sausio 13-osios metinių 2016 m. rašė politikė, matyt, įkvėpta skandalingų politiko pareiškimų. Vėliau ji paskyroje teigė, kad buvo ne taip suprasta, o LSDP spaudos centras išplatino pareiškimą, kad tai jos asmeninė nuomonė. Nuo jos atsiribojo ir partijos vadovas, tuometinis premjeras A. Butkevičius.

A.Paleckio bandymas save reabilituoti ir ieškoti draugų kairėje, kartu įgyjant Seimo nario neliečiamybę, tebuvo taktinis planas vėl grįžti iš politinės izoliacijos. Gali būti, kad tas planas gimė irgi ne Lietuvoje. Juk kaimyninės šalies juodųjų technologijų mašina, įsukusi minkštakūnį veikėją į savo traiškančius velenus, taip lengvai nepaleidžia. Tad vis Baltijos šalis nuo kažko laisvinantis A. Paleckis iš tikrųjų yra auka – tik Kremliaus propagandinės mašinos, rašiau 2016-ųjų sausį.

Dabar A. Paleckio gyvenime jau pakvipo aitriais degėsiais: jis kaltinamas šnipinėjimu kaimyninės valstybės naudai. Tikiu, kad gabus, penkias kalbas mokantis žurnalistas ir tarptautininkas paverstas Rusijos specialiųjų tarnybų „šestiorka“ ir netrukus Maskvai taps neįdomus, nes Rusijos GRU ir kitos panašios tarnybos Baltijos šalyse išvysčiusios tokį galingą profesionalių šnipų ir informatorių tinklą, prie kurio šliejasi ir tokios ideologinio marazmo prisotintos asmenybės kaip šis garsios kairiųjų politikų ir diplomatų plejados atstovas.