Lietuvos žemę įvairiais tikslais buvo aplankę daug karalių, monarchų, diktatorių, prezidentų, šiaip pirmo ryškumo pasaulinių žvaigždžių. Vieni čia pabuvojo kaip užkariautojai, kiti gi – geranoriškai siekiantys draugiškų santykių, abipus naudingo bendradarbiavimo, teikiantys paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį. Pavyzdžiui, V. Putinas.

Bet apie viską iš eilės.

Beveik prieš trejus metus DELFI rašiau, kad Lietuvą yra aplankę Napoleonas, Petras I, Leninas, Hitleris, netgi Brežnevas ir Gorbačiovas, o štai Putino, kaip nesulaukiame, taip nesulaukiame. Šiandien gi naujas viltis sulaukti Rytų valstybės monarcho, neabejotinai vėl tapsiančio jos valdovu, įžiebė premjeras S. Skvernelis, paraginęs taisyti santykius su Rusija. Politologas Bernardas Gailius mano, kad tokiam akibrokštui jį paskatino noras įsiteikti be Rytų rinkų neišsiverčiantiems verslininkams, prieš rinkimus užbėgti už akių Prezidentei ir ją nurungti, o gal šiaip – ant kažkurio smegenų pusrutulio užplaukęs „blūdas“ pasipuikuoti platesniais už paties Viešpačio interesais.

Vienaip ar kitaip Kremliui pasiųstas signalas (ir jį pasigavo Rusijos žiniasklaida), kad V. Putinui laikas atsiliepti į D. Grybauskaitės kvietimą aplankyti Vilnių, kai du buvę leningradiečiai 2010-ųjų vasarį susitiko Helsinkyje. Tiesa, tada 40 min. trukęs pokalbis nebuvo malonus paplepėjimas, bet abu lyderiai nutarė, kad laikas plėsti dvišalius kontaktus. Tai buvo pirmas Lietuvos ir Rusijos vadovų susitikimas po 2001 m. dvišalio V. Adamkaus ir V. Putino susitikimo. 2009 m. D. Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. B. Gailius primena, kad 2010 m. rudenį, kai V. Putinas ir D. Medvedevas televizorių ekranuose pasigardžiuodami valgė lietuvišką duoną, Lietuvos politologai čia įžvelgė santykių atšilimą ir bręstantį D. Grybauskaitės vizitą į Maskvą. V. Putinas retkarčiais aplankydavo Kaliningrado sritį (pernai rugpjūtį čia jis aptarė šiaurės rytų regiono transporto infrastruktūros klausimus), kur anksčiau buvo jo uošvija, bet Lietuvos sienos niekada neperžengė.

O istorikai primena, kad dar Rusijos carai mėgo užsukti į Lietuvą. Pirmasis aplankęs Vilnių buvo Rusijos caras Aleksejus Michailovičius, kurio vadovaujami rusų daliniai 1655 m. rugpjūčio 9 d. įžengė į vieną iš ATR sostinių. Tai buvo ir pirmoji Vilniaus okupacija Lietuvos istorijoje, nors ji tęsėsi tik 6 metus.

XVIII a. pradžioje Vilnių keliskart aplankė Petras I. Jam didžiausią įspūdį paliko lietuviškos garinės pirtys. Vykdamas į Olandiją mokytis laivadirbystės, užsukęs į Vilnių, jis buvo nustebintas visuomeninių ir asmeninių garinių pirčių gausybe ir jose užgaišo nemažai laiko. Juk kitose Europos šalyse tokių pirčių imperatorius nerado, nes tuo metu Vakarų šalių miestiečiai maudydavosi visuomeninėse voniose (labiausiai žinomos senovės Romos prausyklos – termos). Grįždamas namo Petras I vėl buvo apsistojęs Vilniuje. To laiko metraštininkai rašo, kaip jis čia apkrikštijo juodaodį Hanibalą ir netgi kaitino bei vanojo jį Vilniaus didikų Sapiegų ir Pacų pirtyse, „kad baltas pasidarytų“.

Dar aprašoma vieno iš paskutinių Romanovų dinastijos carų Nikolajaus II kelionė į Vakarų frontą 1914 m., iš kurio grįždamas į Peterburgą jis apsilankė Vilniuje. Yra išlikę tų metų rugsėjo 20–25 dienų Nikolajaus II dienoraščio įrašai, kuriuose rašoma: „Atvykau į Vilnių, didelis sutikimas stotyje, gatvėse išrikiuoti kariuomenės daliniai. Užvažiavau į soborą ir karo ligoninę, vėliau Raudonojo kryžiaus ligoninę. Abiejose ligoninėse aplankiau visus sužeistus karininkus ir žemesnių rangų sužeistuosius. Užvažiavau nusilenkti Aušros vartų Dievo Motinai. Stotyje išlydėjo Vilniaus karo mokyklos kursantai. Išvažiavau labai patenkintas tuo, ką mačiau, bei visuomenės sutikimu. Nuėjau anksčiau miegoti…“ Imperatoriaus vizitas Vilniuje užtruko dviem su puse valandos ilgiau, nei buvo planuota.

Netrukus pakeliui iš Vakarų Europos namo 1895-ųjų rugsėjo 19 d. vos 25-rių sulaukęs būsimas revoliucijos vadas Vladimiras Leninas keletui valandų buvo apsistojęs Vilniaus geležinkelio stotyje. Sovietiniai istorikai Bronius Vaitkevičius, Konstantinas Surblys ir Romas Šarmaitis savo studijoje „Leninas ir Lietuva“ didžiuodamiesi rašė, kad per trumpą laiką V. Leninas Vilniuje spėjo užmegzti ryšius su vietos socialdemokratais, bendravo su jų lyderiu, gydytoju ginekologu Jonu Andriumi Domaševičiumi. Kai kurie istorikai tvirtina, kad savo trumpą sustojimą žydiško kraujo turėjęs V. Leninas skyrė BUND – Žydų darbo partijos (General Jewish Labour Bund) Rytų padalinio įkūrimui Vilniuje.

Sovietiniai lyderiai vengė kelti koją į Lietuvos žemę. Stalinas, kuris apskritai daugiausiai tūnojo Kremliuje, Lietuvą valdė per savo emisarus. Tiesa, 1958 m. kaip SSKP politbiuro narys Leonidas Brežnevas, atsakingas už gynybinę ir karinę pramonę, Nikitos Chruščiovo buvo atsiųstas į Vilnių ir net buvo užkopęs į Gedimino kalną. Kalbama, kad tais ekonominio atšilimo laikais, patapšnojęs Antanui Sniečkui per petį, aukštas partinis svečias šią pilį pavadino „lietuvių pasididžiavimu“… Jau vėliau genseko L. Brežnevo laukė vadinamoji „Brežnevo vila“ Palangoje, kuri buvo specialiai pastatyta apie 1980 m. sovietų lyderio atostogoms. Bet po poros metų jis mirė, taip Lietuva ir nesulaukė aukšto svečio.

Pajutęs SSRS pražūtingą Lietuvos nepriklausomybės kvapą, lygiai prieš 28 metus, 1990 m. sausio 11–13 d., Vilniun atskubėjo pirmas ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas su Raisa Maksimovna. Per tris dienas jam nepavyko atkalbėti lietuvių atsisakyti ketinimų skelbti nepriklausomybę. Po metų šis nelauktas ir nepavykęs vizitas virto Sausio 13-osios žudynėmis, per kurias „perestroikos“ tėvas, taip saldžiai kvietęs neišeiti iš „daugianacionalinio bendrabučio“, esą saldžiai miegojo… Apie tai rašyta DELFI 2013 m. kovą.

Tai ir viskas. Iki šiol aukščiausias Rusijos pareigūnas, lankęsis Lietuvoje, buvo Rusijos premjeras. 1997 m. rugsėjį tuometinis Rusijos vyriausybės vadovas Viktoras Černomyrdinas Vilniuje dalyvavo 12-os valstybių lyderių konferencijoje regioninio saugumo klausimais. Dar prieš Rusijos agresiją Kaukaze, 2004-ųjų liepą, tuometinis Lietuvos vadovas V. Adamkus teigė gavęs žinių, kad į Lietuvą gali atvykti V. Putinas. Tačiau prieš tai kilus skandalui dėl Rolando Pakso ir jo aplinkos ryšių, imta kalbėti apie Lietuvos diplomatinę izoliaciją…

Po Rusijos inspiruoto karo Ukrainoje, Krymo aneksijos dviejų valstybių vadovų susitikimas virto rožine svajone. Kremlius tik iš tolo prisimena Baltijos šalis, joms kartais pagrūmoja, bet prieš 28 metus prarastos SSRS teritorijos jo strategų nėra pamirštos. Vaizdžiai sakant, gal daug kas ir dairosi pro trobos langelį į svečius atžingsniuojančio V. Putino, tačiau realybė kitokia: dažniau kabama apie jo „vizitą“ ant žvaigždėto tanko.

Tad kas geriau – viltis ar baimė? Paklauskite S. Skvernelio.