Lenkija po rinkimų: ar Lietuva išnyks iš jos taikiklio?

„Tai – ne Donaldo Tusko triumfas, o tik pergalė”, – taip „Piliečių platformos” (PO) partijos laimėtus Lenkijos Seimo rinkimus vertina laikraštis „Gazeta Wyborcza”. Bet džiaugtis yra kuo: 54-erių politikas bus pirmas po komunizmo žlugimo Lenkijos premjeras, dirbsiantis antrą kadenciją iš eilės. Bet ar keisis Varšuvos politika Vilniaus atžvilgiu?Taigi PO („Platforma Obywatelska“) pergalė neginčytina, ir, be abejo, D.Tuskas liks ministras pirmininkas (antradienį prezidentas B.Komorowskis jam pavedė sudaryti vyriausybę). Jis beveik 9 proc. atsiplėšė nuo konservatyviosios Jaroslawo Kaczynskio partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). Nuo komunistinio režimo žlugimo 1989 m. dar nė viena valdančioji partija ir vyriausybė dukart iš eilės nešventė pergalės.

Tiesa, šis pranašumas parlamente nebus absoliutus, ir PO teks ieškoti koalicijos partnerių. Ko gera, valdyti šalį sutiks ir Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri daugiausiai rėmėjų turi kaime ir kurios lyderiui Waldemarui Pawlakui tai bus tikra dovanėlė, nes PSL į trečią vietą nustūmė alkoholio magnato Januszo Polikoto vardu pavadintas „Polikoto judėjimas“. Ši antiklerikalinė liberali, gėjus ir marihuaną propaguojanti partija, kažkada buvusi PO atšaka, pateikė didžiausią staigmeną ir Seime gali turėti net 39 vietas, o kartu su centristine PO – daugiau kaip pusę iš visų 460 vietų.

Pergalingas skrydis virš krizės
„Gazeta Wyborcza“ rašo, kad J.Kaczynskio PiS „atsirėmė į lubas“ ir jau šešti rinkimai patiria pralaimėjimus. Prieš ketverius metus vykusiuose išankstiniuose Seimo rinkimuose ji gavo 32 proc. balsų (tada J.Kaczynskiui teko užleisti premjero postą D.Tuskui), o šiemet neteko dar 2 proc. Beje, tuomet skirtumas tarp jų rėmėjų irgi buvo apie 8 proc.

Jeigu prisimintume 2005–aisiais vykusius eilinius parlamento rinkimus, tai juose PO gavo tik 24 proc. balsų ir nusileido brolių Kaczynskių tandemui. Nesėkmingi D.Tuskui buvo tų pačių metų spalį vykę Lenkijos prezidento rinkimai: pirmajame ture jis pirmavo, tačiau antrajame nusileido velioniui Lechui Kaczynskiui.

Po to – pergalingas politinis skrydis. Svarbu tai, kad D.Tuskas istorinį šuolį atliko ypatingu Lenkijai laikotarpiu. Siautė pasaulinė krizė, iki šiol paralyžiuojanti daugelį ES senbuvių, gamtos kataklizmai, dar labiau komplikavę šalies biudžetą, įvyko Smolensko tragedija, kurios fone atsirado trintis su Rusija, opozicija iš PiS karštligiškai kaišiojo pagalius į ratus valdančiajai PO ir Lenkijos valstiečių partijos koalicijai, sudėtingesni tapo santykiai su artimiausiais kaimynais – Vokietija, Baltarusija, Lietuva…

Bet eilinio lenko apsisprendimą lėmė tai, kad dabartinė koalicija, vadovavusi šaliai ketverius metus, ištvėrė 2008–2009 m. pasaulinę finansų krizę, o šalies ekonomika net šiek tiek augo. Jos pergalė nutraukė virtinę valdančiųjų partijų pralaimėjimų ES šalyse šiais metais, tarp jų – Portugalijoje, Latvijoje, Danijoje ir Airijoje, kur nuosmukis buvo ypač juntamas.

Ašaros akyse papirko lenkų rinkėjus…
Pasaulio finansų rinkos su pasitenkinimu sutiko PO pergalę. Vadinasi, Lenkija ir toliau liks stabili. Tuo tarpu savo rinkiminėje programoje D.Tuskas pažadėjo atsargesnes reformas valstybės skolai ir biudžeto deficitui, kurie šiais metais turėtų pasiekti atitinkamai 53,8 proc. ir 5,6 proc., mažinti. Jis taip pat nori tęsti privatizacijos programą, pagal kurią šiemet turi būti gauta 15 mlrd. zlotų, ir siekti glaudesnių ryšių su Lenkijos partnerėmis Europos Sąjungoje.

D.Tuskas, kurio šalis šį pusmetį, iki metų pabaigos, vadovauja ES, pirmenybę teikia didesnei integracijai su likusia bloko dalimi ir sako, kad euro įsivedimas išlieka strateginiu Lenkijos tikslu, nepaisant dabartinės paskolų krizės euro zonoje.

Jis palaiko gerus asmeninius santykius su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir atsargiai bandė atkurti draugiškus santykius su Maskva, nepaisydamas įtampos dėl pernai įvykusios lėktuvo katastrofos Rusijoje, per kurią žuvo tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis – Jaroslawo Kaczynskio brolis dvynys.

Mes dar prisimename jo glėbesčiavimąsi su V.Putinu ir ašaras akyse, kai 2010 m. balandį prie Smolensko buvo pagerbtos stalininės Katynės aukos. Tiesa, vėliau jas apkartino beveik 100 žymiausių Lenkijos pareigūnų žūtis netoli tos nelemtos vietos… Bet šios emocijos virto visų lenkų jautria žmogiška reakcija į tragedijas: po poros metų D.Tuskas vėl užkeltas ant balto žirgo…

Lietuva nukryps nuo lenkų nacionalistų taikiklio?
Politikai ir apžvalgininkai svarsto, dabar keisis ar ne Lenkijos ir Lietuvos santykiai. Nedera pamiršti, kad rugsėjo pradžioje Palangoje įvyko kiek netikėtas A.Kubiliaus ir D.Tusko susitikimas, kuriame pasiektas susitarimas steigti darbo grupę tautinių mažumų švietimo problemoms spręsti. Tuomet Lenkijos premjeras spaudos konferencijoje pareiškė: „Abu premjerai sutarėme, kad joks politikas neturėtų išnaudoti savo naudai tų problemų, su kuriomis šiandien turime reikalą.“ Pastaba buvo taikyta šį erzelį nuolat keliantiems Vilniaus krašto politikams.

Naivu tikėti, kad D.Tusko politinė pergalė duos galingą stimulą minėtos darbo grupės veiklai ar išspręs tautinių mažumų problemas. M.Romerio universiteto docentas A.Kulakauskas mano, kad radikalių pasikeitimų nebus nei į vieną, nei į kitą pusę. Lenkija daugiau domėsis europiniu kursu, Lietuva nebus tokia svarbi, bet tai nereiškia, kad nutils ginčai dėl lenkiškų užrašų ar švietimo reikalų, tvirtina jis.

Kita vertus, Lenkijos spauda nemažai eskalavo Vilniaus Aušros vartuose išsakytą vieną D.Tusko kreipimosi į Lietuvos lenkus tezę: „Lenkijos santykiai su Lietuva bus tiek geri, kiek bus geri Lietuvos santykiai su Lenkijos mažuma.“ Ypač ja džiaugėsi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, pareiškęs, kad „Lietuvos valdžia turėtų pradėti dialogą su lenkų mažuma, nes Lenkija nori, kad Lietuva būtų laikoma valstybe, kuri gerbia tautinių mažumų įstatymus“.

Ir vis dėlto D.Tusko elgsena Vilniaus atžvilgiu tolerantiškesnė negu to paties, anksčiau mūsų šlovinto Jaroslawo Kaczynskio, kuris rugsėjo pradžioje Punske po kelio nuorodų ir paminklų išniekinimo lyg niekur nieko kalbėjo apie Lietuvoje skriaudžiamus lenkus, o ištepliotus užrašus vadino „nereikšmingu incidentu“. Jam antrino ir Lietuvoje gilias šaknis turintis prezidentas Bronislawas Komorowskis…

Kitaip sakant, bent vienas aukštas Lenkijos politikas D.Tuskas, vėl jojantis ant balto žirgo, jį vadelioja ne Rytų šalių link. Lietuviai yra patyrę, kuo baigėsi kitų lenkų istorinių asmenybių avantiūros…